Kasmetinis JAV paskelbtas geriausių darbų reitingas nustebins ne vieną – kaip geriausia specialybė įvardinta ne medicina, ne teisė ir net ne programavimas. Ką jau kalbėti apie kitas „madingas“ profesijas, tokias kaip socialiniai mokslai ar ekonomika. Pasirodo, geriausia 2014 metų profesija JAV yra matematika. Negana to, į pirmąjį dešimtuką pateko ir kitos „stipriai matematizuotos” profesijos: statistikai, aktuarai, kompiuterinių sistemų analitikai ir kt. Prognozuojama, kad iki 2022 m. darbo vietų skaičius matematikams augs 23 %. Ir tai tikrai ne kažkokia klaida - panašios prognozės nuolatos skelbiamos ne tik JAV, bet ir visame pasaulyje, taip pat ir Europoje. Lietuvoje jau įprasta, kad pasaulinės tendencijos kaip visada vėluoja, tačiau manoma, kad po kelių metų irgi stipriai ryškės profesionalių matematikų trūkumas.
Matematikos specialybės populiarumas užsienyje visiškai nestebina KTU „Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto“ dekano dr. Vytauto Janilionio. Pasak jo, šiandien darbdaviai vertina matematikus dėl jų loginio mąstymo, kūrybiškumo, gebėjimo greitai adaptuotis įvairiose situacijose.
Tiesa, dekanas pabrėžia, jog reiktų skirti dvi matematikos sritis - teorinę (grynąją) matematiką ir taikomąją matematiką. Matematikai-teoretikai toliau vysto matematikos mokslą, dirba mokslo tyrimo įstaigose bei universitetuose, o jų veikla dažnai tapatinama su visų matematikų ir atrodo ne tik sudėtinga, bet ir nenaudinga praktiniame gyvenime.
Tuo tarpu taikomosios matematikos specialistai dirba visai kitokios krypties darbą – sprendžia praktinius ekonomikos, inžinerijos, draudimo, verslo ir kitų sričių uždavinius. Jie dalyvauja kuriant naujus gaminius, kompiuterių programinę įrangą, analizuojant įmonių veiklos duomenis, sprendžiant prognozavimo bei optimalaus valdymo uždavinius, tobulina ligų diagnozavimo sistemas medicinoje ir kt.
Pasak dekano, visame pasaulyje trūksta būtent taikomosios matematikos specialistų. Šis trūkumas ryškėja pastaraisiais metais, kuomet daug taikomosios matematikos absolventų pasuka į programavimo įmones, kuriose jie tampa svarbiausiais specialistais kuriant naujus algoritmus bei ieškant jų patobulinimų. Tokia praktika labai pasiteisina – paprasti programuotojai tampa tik vykdytojais, turinčiais paruoštus algoritmus teisingai suprogramuoti, o visą pagrindinį intelektualinį darbą nudirba algoritmų projektuotojai.
Žinant, kaip sparčiai Lietuvoje plečiasi programavimo įmonės, nesunku nuspėti, jog vien jau joms ateityje ims trūkti profesionalių matematikų, o juk niekur nedings ir tos įmonės, kuriose ir dabar dirba dauguma fakulteto absolventų – bankai, draudimo kompanijos, modeliavimo ir projektavimo skyriai, logistikos įmonės ir t.t.
Žinoma, matematika nėra lengvas mokslas, su tuo sutina ir dr. V. Janilionis. Sunkesnių mokslų vengia ne tik lietuviai, bet ir viso pasaulio abiturientai, tad tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl matematikų poreikis su laiku tik didėja. Tad ką daryti, jei matematika mokykloje „nesikandžiojo“, bet draugai vilioja kur kas lengvesnėmis specialybėmis?
„Jaunystėje reikia rinktis sunkesnius kelius, pradėti statyti savo karjeros namą nuo stiprių pamatų, nuo fundamentalių dalykų. Pasirinkę tiksliuosius mokslus, turėdami gerus pagrindus jūs tapsite laisvesniais, galinčiais rinktis daugiau karjeros kelių, žmonėmis, o prireikus, nesunkiai įveiksite ir kitas studijų programas. Jūsų bendraamžiams, šiandien pasirinkusiems lengvesnį kelią, pavyzdžiui, socialinių mokslų studijas, keičiantis situacijai, persikvalifikuoti į tiksliuosius mokslus, bus labai sunku. Nemažas privalumas prieš kitus yra tas, kad tikslieji mokslai nepriklauso nuo politikos, įstatymų, religijos ar kultūros. Matematika yra ta pati visose šalyse. Tai užtikrina didesnę galimybę rasti darbą ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES ir pasaulio šalyse“, - patarimus dalina dr. V. Janilionis
