Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Dvasios ir pomirtinis gyvenimas
Parašyta 25 Sau 2012 nuo Cdrw. Kategorija Jūsų istorijos.
Daugumai žmonių iškilo klausymas ar dvasios tikrai egzistuoja? Ar egzistuoja anapusybė? Atsakymas – TAIP!
Kaip žinote kūnas miršta, bet lieka dvasinė siela. Kai žmonės pamato mirtį – jos nebebijo (klinikinė mirtis). Jūs tuo metu žengiate tuneliu ir pamatote šviesą (ramią, švelnią) kurios niekados nejautėte. Tai yra tikra tiesa. Vėliau pamatote pievą kuri labai graži – kokios žemėje nėra. Jūs pamatote savo artimąjį, bet galite staiga išgirsti balsą iš žemės ir tada jus gydytojai atgaivina ir jūs liekate gyvas. Po šio įvykio dažniausiai patyrę žmonės šį įvykį būna pikti ir irzlūs. Anapusybėje:
Ten surasite savo draugus gyvensite panašų gyvenimą. Galiu pasakyti rūkaliams ir mėgstantiems išgert ten tokių dalykų nėra, nes jūs turėsite pilnas emocijas ir nereikės jums jų.
Kiek žinoma yra tik dangus, o pragaras – žemė. Jeigu jūs labai blogas tai jums bausmė tokia, kad jūs atgimsite, o gerieji bus su šeima amžinąjame gyvenime (ramūs, nuoširdūs, šviesūs).
Angelai- jie yra, bet jie nežmonės. Jie tyros sielos sukurtos Dievo, kad saugotu mus ir prižiūrėtu. Jie nekalba ir niekados netaps žmonėmis.
Sielos kurios jau yra danguje gali susisiekti su mumis skambindami, per sapnus.
Patarimas: Niekados nekvieskite dvasių jūs sutrukdote jų ramybę.
Atsiuntė: Austėja
facebook comments:
Parašyta 25 Sau 2012 nuo Cdrw. Kategorija Jūsų istorijos.
Daugumai žmonių iškilo klausymas ar dvasios tikrai egzistuoja? Ar egzistuoja anapusybė? Atsakymas – TAIP!
Kaip žinote kūnas miršta, bet lieka dvasinė siela. Kai žmonės pamato mirtį – jos nebebijo (klinikinė mirtis). Jūs tuo metu žengiate tuneliu ir pamatote šviesą (ramią, švelnią) kurios niekados nejautėte. Tai yra tikra tiesa. Vėliau pamatote pievą kuri labai graži – kokios žemėje nėra. Jūs pamatote savo artimąjį, bet galite staiga išgirsti balsą iš žemės ir tada jus gydytojai atgaivina ir jūs liekate gyvas. Po šio įvykio dažniausiai patyrę žmonės šį įvykį būna pikti ir irzlūs. Anapusybėje:
Ten surasite savo draugus gyvensite panašų gyvenimą. Galiu pasakyti rūkaliams ir mėgstantiems išgert ten tokių dalykų nėra, nes jūs turėsite pilnas emocijas ir nereikės jums jų.
Kiek žinoma yra tik dangus, o pragaras – žemė. Jeigu jūs labai blogas tai jums bausmė tokia, kad jūs atgimsite, o gerieji bus su šeima amžinąjame gyvenime (ramūs, nuoširdūs, šviesūs).
Angelai- jie yra, bet jie nežmonės. Jie tyros sielos sukurtos Dievo, kad saugotu mus ir prižiūrėtu. Jie nekalba ir niekados netaps žmonėmis.
Sielos kurios jau yra danguje gali susisiekti su mumis skambindami, per sapnus.
Patarimas: Niekados nekvieskite dvasių jūs sutrukdote jų ramybę.
Atsiuntė: Austėja
facebook comments:
Nepašalinkit šio teksto niekada!
Dvasios ir pomirtinis gyvenimas
Parašyta 25 Sau 2012 nuo Cdrw. Kategorija Jūsų istorijos.
Daugumai žmonių iškilo klausymas ar dvasios tikrai egzistuoja? Ar egzistuoja anapusybė? Atsakymas – TAIP!
Kaip žinote kūnas miršta ,bet lieka dvasinė siela. Kai žmonės pamato mirtį – jos nebebijo (klinikinė mirtis). Jūs tuo metu žengiate tuneliu ir pamatote šviesą (ramią, švelnia) kurios niekados nejautėte. Tai yra tikra tiesa. Vėliau pamatote pievą kuri labai graži – tokios žemėje nėra. Jūs pamatote savo artimąjį ,bet galite staiga išgirsti balsą iš žemės ir tada jus gydytojai atgaivina ir jus liekate gyvas. Po šio įvykio dažniausiai patyrę žmonės šį įvikį būna pikti ir irzlūs. Anapusybėje:
Ten surasite savo draugus gyvensite panašu gyvenimą. Galiu pasakyti rūkaliams ir mėgstantiems išgert ten tokių dalykų nėra, nes jus turėsite pilnas emocijas ir nereikės jums jų.
Kiek žinoma yra tik dangus, o pragaras – žemė. Jeigu jūs labai blogas tai jums bausmė tokia ,kad jūs atgimsite, o gerieji bus su šeima amžinąjame gyvenime (ramus, nuoširdus, šviesus.).
Angelai- jie yra ,bet jie nežmonės. Jie tyros sielos sukurtos Dievo ,kad saugotu mus ir prižiūrėtu. Jie nekalba ir niekados netaps žmonėmis.
Sielos kurios jau yra danguje gali susisiekti su mumis skambindami, per sapnus.
Patarimas: Niekados nekvieskite dvasių jūs sutrukdote jų ramybę.
Atsiuntė: Austėja
facebook comments:
Parašyta 25 Sau 2012 nuo Cdrw. Kategorija Jūsų istorijos.
Daugumai žmonių iškilo klausymas ar dvasios tikrai egzistuoja? Ar egzistuoja anapusybė? Atsakymas – TAIP!
Kaip žinote kūnas miršta ,bet lieka dvasinė siela. Kai žmonės pamato mirtį – jos nebebijo (klinikinė mirtis). Jūs tuo metu žengiate tuneliu ir pamatote šviesą (ramią, švelnia) kurios niekados nejautėte. Tai yra tikra tiesa. Vėliau pamatote pievą kuri labai graži – tokios žemėje nėra. Jūs pamatote savo artimąjį ,bet galite staiga išgirsti balsą iš žemės ir tada jus gydytojai atgaivina ir jus liekate gyvas. Po šio įvykio dažniausiai patyrę žmonės šį įvikį būna pikti ir irzlūs. Anapusybėje:
Ten surasite savo draugus gyvensite panašu gyvenimą. Galiu pasakyti rūkaliams ir mėgstantiems išgert ten tokių dalykų nėra, nes jus turėsite pilnas emocijas ir nereikės jums jų.
Kiek žinoma yra tik dangus, o pragaras – žemė. Jeigu jūs labai blogas tai jums bausmė tokia ,kad jūs atgimsite, o gerieji bus su šeima amžinąjame gyvenime (ramus, nuoširdus, šviesus.).
Angelai- jie yra ,bet jie nežmonės. Jie tyros sielos sukurtos Dievo ,kad saugotu mus ir prižiūrėtu. Jie nekalba ir niekados netaps žmonėmis.
Sielos kurios jau yra danguje gali susisiekti su mumis skambindami, per sapnus.
Patarimas: Niekados nekvieskite dvasių jūs sutrukdote jų ramybę.
Atsiuntė: Austėja
facebook comments:
Nepašalinkit šio teksto niekada!
Nepašalinkit šio teksto niekada!
Nepašalinkit šio teksto niekada!
TIKROJI TIESA APIE MIRTĮ 1 dalis
Šiandien mūsų visuomenę ypač traukia neįprasti reiškiniai. Kiekvieną dieną galime įsitikinti, kiek daug žmonių domisi paslaptingais atsitikimais, žmogaus psichika, ekstrasensais, okultizmu ir netgi raganavimu. Dideliuose knygynuose galima rasti iki dviejų šimtų skirtingų šios literatūros rūšies knygų, o kai kurios iš jų jau tapo tokios populiarios, kad yra susilaukusios daugybės leidimų.
Neseniai televizija NBC rodė laidą, kurioje buvo kalbamasi su žmonėmis, tvirtinančiais, kad jie bendrauja su savo mirusiais giminėmis, gyvenančiais kažkokiuose kituose pasauliuose. Netgi kai kurie dvasininkai nesmerkia spiritizmo, yra netgi tokių, kurie jį praktikuoja. Episkopalinės bažnyčios vyskupas Džeimsas Paikas labai sielojosi dėl savo sūnaus, 1966-ųjų metų pradžioje nusižudžiusio Nijorke, mirties. Tuoj po įvykusios nelaimės vyskupas Paikas atvyko į Kembridžo universitetą tyrinėti Negyvosios jūros rankraščiu. Praėjus dviem savaitėms po sūnaus savižudybės vyskupas pastebėjo, kad jo laikrodis staiga sustojo ir rodo 8 valandas 19 minučių. Kaip tik tuo laiku jo sūnus ir nusižudė. Po šio ir dar keleto keistų atsitikimų vyskupas nusprendė, kad jo miręs sūnus stengiasi užmegzti su juo ryšį. Jis kreipėsi į mediumą spiritistą, kuris, vyskupo prašytas, padėjo sūnui užmegzti ryšį su tėvu. Vėliau vyskupas tvirtino, kad su sūnumi jis yra bendravęs dešimtis kartu.
Tariamo bendravimo su velioniu metu vyskupas Paikas uždavė sūnui keletą klausimų. "Sūnau, koks yra gyvenimas ten, anapus?" Atsakymas buvo gana išsamus: "Gyvenimas čia nuostabus". Tada vyskupas paklausė: "Ką galėtum pasakyti apie Jėzų?" Balsas, kurį vyskupas laikė savo sūnaus balsu, atsakė: "Tėve, Jėzus čia, bet Jis tik geras žmogus, Jis tik vienas pranašų. Jis, iš esmės, ne Dievas, o tik vienas iš daugėlio pranašų žmonių".
Tačiau ypač dramatiškas buvo 1967 m. rugsėjį Toronte įvykęs vyskupo Paiko pokalbis su sūnumi. Tada jis kartu su mediumu spiritistu Artūru Fordu - Kristaus mokiniu bažnyčios dvasininku, atėjo į visuomeninės televizijos studiją ir ten surengė seansą. Didžiausią įspūdį padarė sūnaus pasakojimas, kad prieš mirtį jo dvasia labai blaškėsi.
Šiuolaikinis spiritizmas buvo pradėtas praktikuoti Niujorko valstijos nedidelio Haidsvilio miestelio namelyje. 1848 metais Džonas Foksas išsinuomojo šį namelį ir rengėsi ten gyventi tol, kol bus baigtas statyti jo paties namas. Jis ir kiti šeimos nariai dažnai girdėdavo keistus bildėsius ir garsus. Pagaliau penkiolikmetė Margarita neiškentė. Kartą ji sušuko: "Nagi, seneli Splitfutai, daryk taip kaip aš!" Ir ji keletą kartų krumpliais pastukseno į sieną. Tuoj pat pasigirdo atsakomieji bildesiai. Netrukus buvo surastas ir ištobulintas būdas, leidžiantis bendrauti. Pirmas pranešimas, kurį perdavė keistasis pašnekovas buvo pagrindinis visų rūšių spiritizmo principas: "Mes visi esame jūsų mirę giminaičiai ir draugai". Spiritizmas plito nelyginant gaisras, ir po keleto metų Jungtinėse Amerikos Valstijose jau buvo apie trisdešimt tūkstančių mediumų.
Artūras Dž. Hilas savo knygoje "Spiritizmo fenomenas ir istorija" teigia, kad spiritizmas remiasi pagrindiniais teiginiais. Pirmasis teiginys yra toks: žmogaus asmenybė nemiršta po savo fizinės mirties. Antrasis teiginys yra tas, kad susidarius ypatingomis sąlygoms, kurių esmės dar negalime visiškai suprasti, mes galime bendrauti su mirusiais. Dabar jau miręs seras Oliiveris Lodžas, įžymus spiritistas, spiritizmo filosofiją nusakė labai trumpai: "Kapinėse mirties nėra".
Kai kurie skelbia, kad kai žmogus miršta, jis keliauja tiesiog į dangų. Kiti teigia, kad į dangų patenka tik teisieji, o nusidėjėliai tuoj pat po mirties keliauja į pragarą. Yra tokių, kurie mano, jog mirusiųjų sielos kurį laiką būna skaistykloje. Dar kiti, religija nusivylę žmonės, tvirtina, esą mirtimi viskas ir baigiasi. Ką apie mirtį sako Šv.Raštas? Ko mus moko Biblija?
Sekančiame straipsnyje skaitykite, ką iš tiesu apie mirtį sako Šv. Raštas. Biblija aiškiai pasako apie mirtį kad žmogaus dvasinė siela yra nemirtinga ir kad yra trys pomirtinės būsenos dangus skaistykla ir pragaras taip!
Parašė Markas Finley.
Šiandien mūsų visuomenę ypač traukia neįprasti reiškiniai. Kiekvieną dieną galime įsitikinti, kiek daug žmonių domisi paslaptingais atsitikimais, žmogaus psichika, ekstrasensais, okultizmu ir netgi raganavimu. Dideliuose knygynuose galima rasti iki dviejų šimtų skirtingų šios literatūros rūšies knygų, o kai kurios iš jų jau tapo tokios populiarios, kad yra susilaukusios daugybės leidimų.
Neseniai televizija NBC rodė laidą, kurioje buvo kalbamasi su žmonėmis, tvirtinančiais, kad jie bendrauja su savo mirusiais giminėmis, gyvenančiais kažkokiuose kituose pasauliuose. Netgi kai kurie dvasininkai nesmerkia spiritizmo, yra netgi tokių, kurie jį praktikuoja. Episkopalinės bažnyčios vyskupas Džeimsas Paikas labai sielojosi dėl savo sūnaus, 1966-ųjų metų pradžioje nusižudžiusio Nijorke, mirties. Tuoj po įvykusios nelaimės vyskupas Paikas atvyko į Kembridžo universitetą tyrinėti Negyvosios jūros rankraščiu. Praėjus dviem savaitėms po sūnaus savižudybės vyskupas pastebėjo, kad jo laikrodis staiga sustojo ir rodo 8 valandas 19 minučių. Kaip tik tuo laiku jo sūnus ir nusižudė. Po šio ir dar keleto keistų atsitikimų vyskupas nusprendė, kad jo miręs sūnus stengiasi užmegzti su juo ryšį. Jis kreipėsi į mediumą spiritistą, kuris, vyskupo prašytas, padėjo sūnui užmegzti ryšį su tėvu. Vėliau vyskupas tvirtino, kad su sūnumi jis yra bendravęs dešimtis kartu.
Tariamo bendravimo su velioniu metu vyskupas Paikas uždavė sūnui keletą klausimų. "Sūnau, koks yra gyvenimas ten, anapus?" Atsakymas buvo gana išsamus: "Gyvenimas čia nuostabus". Tada vyskupas paklausė: "Ką galėtum pasakyti apie Jėzų?" Balsas, kurį vyskupas laikė savo sūnaus balsu, atsakė: "Tėve, Jėzus čia, bet Jis tik geras žmogus, Jis tik vienas pranašų. Jis, iš esmės, ne Dievas, o tik vienas iš daugėlio pranašų žmonių".
Tačiau ypač dramatiškas buvo 1967 m. rugsėjį Toronte įvykęs vyskupo Paiko pokalbis su sūnumi. Tada jis kartu su mediumu spiritistu Artūru Fordu - Kristaus mokiniu bažnyčios dvasininku, atėjo į visuomeninės televizijos studiją ir ten surengė seansą. Didžiausią įspūdį padarė sūnaus pasakojimas, kad prieš mirtį jo dvasia labai blaškėsi.
Šiuolaikinis spiritizmas buvo pradėtas praktikuoti Niujorko valstijos nedidelio Haidsvilio miestelio namelyje. 1848 metais Džonas Foksas išsinuomojo šį namelį ir rengėsi ten gyventi tol, kol bus baigtas statyti jo paties namas. Jis ir kiti šeimos nariai dažnai girdėdavo keistus bildėsius ir garsus. Pagaliau penkiolikmetė Margarita neiškentė. Kartą ji sušuko: "Nagi, seneli Splitfutai, daryk taip kaip aš!" Ir ji keletą kartų krumpliais pastukseno į sieną. Tuoj pat pasigirdo atsakomieji bildesiai. Netrukus buvo surastas ir ištobulintas būdas, leidžiantis bendrauti. Pirmas pranešimas, kurį perdavė keistasis pašnekovas buvo pagrindinis visų rūšių spiritizmo principas: "Mes visi esame jūsų mirę giminaičiai ir draugai". Spiritizmas plito nelyginant gaisras, ir po keleto metų Jungtinėse Amerikos Valstijose jau buvo apie trisdešimt tūkstančių mediumų.
Artūras Dž. Hilas savo knygoje "Spiritizmo fenomenas ir istorija" teigia, kad spiritizmas remiasi pagrindiniais teiginiais. Pirmasis teiginys yra toks: žmogaus asmenybė nemiršta po savo fizinės mirties. Antrasis teiginys yra tas, kad susidarius ypatingomis sąlygoms, kurių esmės dar negalime visiškai suprasti, mes galime bendrauti su mirusiais. Dabar jau miręs seras Oliiveris Lodžas, įžymus spiritistas, spiritizmo filosofiją nusakė labai trumpai: "Kapinėse mirties nėra".
Kai kurie skelbia, kad kai žmogus miršta, jis keliauja tiesiog į dangų. Kiti teigia, kad į dangų patenka tik teisieji, o nusidėjėliai tuoj pat po mirties keliauja į pragarą. Yra tokių, kurie mano, jog mirusiųjų sielos kurį laiką būna skaistykloje. Dar kiti, religija nusivylę žmonės, tvirtina, esą mirtimi viskas ir baigiasi. Ką apie mirtį sako Šv.Raštas? Ko mus moko Biblija?
Sekančiame straipsnyje skaitykite, ką iš tiesu apie mirtį sako Šv. Raštas. Biblija aiškiai pasako apie mirtį kad žmogaus dvasinė siela yra nemirtinga ir kad yra trys pomirtinės būsenos dangus skaistykla ir pragaras taip!
Parašė Markas Finley.
Skelbia Romos katalikų Bažnyčia!
Ar turime sielą?!
Fotolia nuotrauka
Jei seniau mokslininkai kėlė klausimą, ar siela egzistuoja, dabar tyrėjams tai nekelia abejonių. Šiuolaikinio mokslo tikslas – išsiaiškinti, kas yra siela, kur ji keliauja po fizinės žmogaus mirties.
Mokslas taip greitai žengia į priekį, kad netrukus galbūt net skeptiškai nusiteikę mokslininkai turės pripažinti tyrėjų iškeltą neįtikėtiną teoriją, kad po mirties niekas nesibaigia. Teigiama, kad žmogaus siela yra aukštesnė energijos forma, kuri yra nemari. Štai rusų mokslininkams jau pavyko specialiais prietaisais užfiksuoti, kaip ji po žmogaus mirties atsiskiria nuo kūno!
Kai prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo sukurtas auros fotografavimo principas, o apie 1960-uosius, pritaikius Semiono Kirliano fotografijos metodą, ir pats prietaisas, mokslininkams atsivėrė naujų perspektyvų. Daugybę metų buvo atliekama begalė tyrimų, sukurta speciali kompiuterinė programa, kuri gali atvaizduoti ne tik pačią aurą, jos virpesius, bet ir kitimą. Taigi auros fotografija suteikė galimybę objektyviai užfiksuoti žmonių, gyvūnų, augalų auras ir čakras, taip pat sužinoti savo fizinės, dvasinės, emocinės, psichinės sveikatos būklę. Svarbiausia, šis metodas tik patvirtino faktą, kad nesame vien materija: oda, kaulai, kepenys, širdis... Kad egzistuoja subtilusis kūnas, siela, dvasia. Kad energiją skleidžia ir akmenys, ir augalai. Kad akmenys ir medžiai gali gydyti energinėmis vibracijomis, kad kambariniai augalai jaučia juos puoselėjančių šeimininkų energiją...
Užfiksavo sielos „išėjimą“
Rusų mokslininkas Konstantinas Korotkovas, kuris maždaug prieš penkiasdešimt metų patobulino rusų tyrėjo S. Kirliano auros fotografavimo metodą ir sukūrė specialų prietaisą, ilgus metus pašventė aurų ir sielų tyrinėjimui. Taikant šį metodą, jam su kitais mokslininkais pavyko užfiksuoti žmogaus sielos atsiskyrimo nuo fizinio kūno momentą. Atlikus begalę eksperimentų, buvo pastebėta, kad nuo mirusiųjų dar kurį laiką sklisdavo energija, kad energijos pulsavimas išnykdavo neiškart. Įdomiausia tai, kad natūralia mirtimi mirusių žmonių energijos sklidimo kreivė maždaug parą ar dvi (ilgiausiai tris) visada būdavo tolygi, visais atvejais panaši, o savižudžių ir netikėtai mirusiųjų energija šokinėdavo aukštyn žemyn, tarsi kažkokia nematoma, sutrikusi jėga nenorėtų palikti kūno. Ne sava mirtimi mirusių žmonių auros švytėjimas trukdavo ilgiausiai ir būdavo ryškesnis. Anot specialistų, taip galbūt yra todėl, kad siela būna dar nepasirengusi palikti fizinio kūno.
Dabar, kai fizikams pavyko įžvelgti kitus realybės lygmenis, imta kalbėti, kad žmogus – jungiamoji grandis tarp materialaus ir energoinformacinio pasaulių. Taigi sielą galima būtų apibūdinti kaip tam tikros aukštesnės rūšies energiją, kurią taip pat sudaro informacija ir sąmonė. Tai nieko nauja, nes ir daugelis įvairių religijų skelbia, kad egzistuoja siela, kuri po fizinės mirties palieka kūną. Gerai, kad tai pagaliau pamažu pripažįsta ir mokslas. Tyrinėjimai tęsiasi. Gal vieną dieną dar įdomesnių paslapčių išgirsime iš mokslininkų lūpų.
Publikuota: Ji, Nr.: 48/2011. TAIP!
Ar turime sielą?!
Fotolia nuotrauka
Jei seniau mokslininkai kėlė klausimą, ar siela egzistuoja, dabar tyrėjams tai nekelia abejonių. Šiuolaikinio mokslo tikslas – išsiaiškinti, kas yra siela, kur ji keliauja po fizinės žmogaus mirties.
Mokslas taip greitai žengia į priekį, kad netrukus galbūt net skeptiškai nusiteikę mokslininkai turės pripažinti tyrėjų iškeltą neįtikėtiną teoriją, kad po mirties niekas nesibaigia. Teigiama, kad žmogaus siela yra aukštesnė energijos forma, kuri yra nemari. Štai rusų mokslininkams jau pavyko specialiais prietaisais užfiksuoti, kaip ji po žmogaus mirties atsiskiria nuo kūno!
Kai prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo sukurtas auros fotografavimo principas, o apie 1960-uosius, pritaikius Semiono Kirliano fotografijos metodą, ir pats prietaisas, mokslininkams atsivėrė naujų perspektyvų. Daugybę metų buvo atliekama begalė tyrimų, sukurta speciali kompiuterinė programa, kuri gali atvaizduoti ne tik pačią aurą, jos virpesius, bet ir kitimą. Taigi auros fotografija suteikė galimybę objektyviai užfiksuoti žmonių, gyvūnų, augalų auras ir čakras, taip pat sužinoti savo fizinės, dvasinės, emocinės, psichinės sveikatos būklę. Svarbiausia, šis metodas tik patvirtino faktą, kad nesame vien materija: oda, kaulai, kepenys, širdis... Kad egzistuoja subtilusis kūnas, siela, dvasia. Kad energiją skleidžia ir akmenys, ir augalai. Kad akmenys ir medžiai gali gydyti energinėmis vibracijomis, kad kambariniai augalai jaučia juos puoselėjančių šeimininkų energiją...
Užfiksavo sielos „išėjimą“
Rusų mokslininkas Konstantinas Korotkovas, kuris maždaug prieš penkiasdešimt metų patobulino rusų tyrėjo S. Kirliano auros fotografavimo metodą ir sukūrė specialų prietaisą, ilgus metus pašventė aurų ir sielų tyrinėjimui. Taikant šį metodą, jam su kitais mokslininkais pavyko užfiksuoti žmogaus sielos atsiskyrimo nuo fizinio kūno momentą. Atlikus begalę eksperimentų, buvo pastebėta, kad nuo mirusiųjų dar kurį laiką sklisdavo energija, kad energijos pulsavimas išnykdavo neiškart. Įdomiausia tai, kad natūralia mirtimi mirusių žmonių energijos sklidimo kreivė maždaug parą ar dvi (ilgiausiai tris) visada būdavo tolygi, visais atvejais panaši, o savižudžių ir netikėtai mirusiųjų energija šokinėdavo aukštyn žemyn, tarsi kažkokia nematoma, sutrikusi jėga nenorėtų palikti kūno. Ne sava mirtimi mirusių žmonių auros švytėjimas trukdavo ilgiausiai ir būdavo ryškesnis. Anot specialistų, taip galbūt yra todėl, kad siela būna dar nepasirengusi palikti fizinio kūno.
Dabar, kai fizikams pavyko įžvelgti kitus realybės lygmenis, imta kalbėti, kad žmogus – jungiamoji grandis tarp materialaus ir energoinformacinio pasaulių. Taigi sielą galima būtų apibūdinti kaip tam tikros aukštesnės rūšies energiją, kurią taip pat sudaro informacija ir sąmonė. Tai nieko nauja, nes ir daugelis įvairių religijų skelbia, kad egzistuoja siela, kuri po fizinės mirties palieka kūną. Gerai, kad tai pagaliau pamažu pripažįsta ir mokslas. Tyrinėjimai tęsiasi. Gal vieną dieną dar įdomesnių paslapčių išgirsime iš mokslininkų lūpų.
Publikuota: Ji, Nr.: 48/2011. TAIP!
is kur zinot kaip jam ten ta trecia kart tam tunely sekesi jei jis mire ?
Labai esi "protingas", o tavo dievas pinigai.
REKLAMA
REKLAMA
Šviesa tunelio gale: nauja teorija apie klinikinę mirtį