Kiek laisvo laiko reikia žmogui šįkart tyrė prestižinių JAV Pensilvanijos ir Kalifornijos universitetų mokslininkai. Jų tyrimo duomenimis, „pasitenkinimas savo paties gyvenimu, kaip ir tikėtasi, iš pradžių auga atsiradus laisvo laiko. Tačiau po kelių valandų laisvalaikio pasitenkinimas nebesuteikia reikšmingų pokyčių“, rašoma straipsnyje.
Tokių išvadų mokslininkai priėjo jau pirmojoje savo tyrimo apie laisvalaikio kiekį ir pasitenkinimą gyvenimu dalyje, kurio metu buvo apklausti 13639 dirbantys amerikiečiai, 1992-2008 metais.
Antrosios tyrimo dalies pagrindą sudarė apklausos apie amerikiečių laisvalaikio įpročius rezultatai (angl. American Time Use Survey), kurioje dalyvavo 21 736 žmonės. Ši apklausa, anot tyrėjų, leido susidaryti objektyvesnį paveikslą, nes jame buvo tiksliau nurodyta, ką žmonės veikė laisvalaikiu, ir ar galima tai priskirti aktyviam poilsiui.
Kaip ir pirmosios apklausos metu, respondentai atsakė į klausimą, ar jie yra patenkinti savo gyvenimu. Tiriamieji šiame tyrime labiau neigiamai vertino savo laimės pojūtį siejant tai su didesniu kiekiu laisvo laiko. Ilgiau nei 3,42 valandos statistiškai besiilsintys per dieną respondentai jautėsi mažiau laimingi.
Antrojoje tyrimo dalyje buvo įtraukti ir bedarbiai, tai yra žmonės, numanomai turintys didelį kiekį laisvo laiko ir dėl to patiriantys neigiamą efektą nuo jo pertekliaus.
Trečiojoje tyrimo dalyje 200 amerikiečių turėjo įsivaizduoti turintys įvairų laisvo laiko kiekį (15 minučių, 2,5 valandos ar 7,5 valandos) ir duoti hipotetinį vertinimą savo teoriniam streso lygiui.
Dalyviai jautė didžiausią pasitenkinimą įsivaizduodami vidutinį laisvo laiko lygį. Dėl pernelyg didelio laisvo laiko kiekio jie, tikėtina, jautėsi neproduktyvūs. Mažas laisvo laiko kiekis apklausiamiems asmenims siejosi su išaugusiu streso kiekiu.
„Tokiais, besiremiančiais apklausomis tyrimais, aišku, galima abejoti. Tačiau nepaneigiamas faktas, kad daugelis iš mūsų tampame ne tokiais laimingais, kuomet tenka sėdėti be darbo“, – rašoma „Die Welte“.
