Tarptautinė Hebrajų universiteto Jeruzalėje mokslininkų grupė pranešė aptikusi sunkiausio Žemėje elemento, kurio atominis skaičius 122, o santykinė atominė masė – 292, egzistavimo gamtoje požymius, pranešė „Chemistry World“.
Pasak tyrėjų grupei vadovaujančio Amnono Marinovo, atliekant mineralo, kurio sudėtyje buvo torio, spektrinę analizę, masės spektrometras užfiksavo elementą, kurio atominė masė buvo beveik 292. Mokslininkų manymu, greičiausiai tai yra branduolys su 122 protonais ir 170 neutronų.
Paties sunkiausio žinomo cheminio elemento atominis skaičius - 118. Jį dirbtinėmis sąlygomis sukūrė Dubnos (Rusija) Jungtinių branduolinių tyrimų instituto mokslininkai.
Sunkieji elementai greitai skyla, tačiau teoriškai turėtų egzistuoti vadinamoji „stabilumo sala“ – tai yra, itin ilgai išliekantys supersunkūs elementai. Hebrajų universiteto mokslininkų grupės teigimu, jų aptikto elemento pusėjimo trukmė yra 100 milijonų metų. Manoma, kad šis elementas egzistuoja gamtoje tik kaip itin nedidelė – kelių atomų – kitų medžiagų priemaiša.
Tačiau pranešimas apie supersunkaus elemento atradimą sukėlė kitų mokslininkų abejones. Pavyzdžiui, Liverpulio universiteto branduolio fizikos specialistas Rolfas-Dietmaras Herzbergas teigia manantis, kad ši žinia turėtų būti paremta tvirtesniais įrodymais. Daugelio kritikų teigimu, A. Marinovo grupės įranga galėjo aptikti tokios pačios atominės masės jonų junginius. Pats A. Marinovas skelbia visiškai atmetantis tokią tikimybę.
