Inžinierių ir mokslininkų iš Harvardo universiteto bei MITRE korporacijos bendradarbiavimo dėka sukurtas pirmas pasaulyje programuojamas nanoprocesorius, pavaizduotas šiame paveiksle. Tai elektroninio mikroskopo netikrų spalvų nuotrauka, kurioje matosi nanotakeliai ir nanoprocesorius, esantys nanoschemoje.
Šis stulbinamas atradimas, apie kurį 2011 m. vasario 9 d. buvo paskelbta žurnale „Nature“, yra didžiulis šuolis kompiuterinių schemų konstravime. Maža to, ypatingai mažos nanoschemos gali būti užprogramuotos atlikti aritmetines ir logines funkcijas. Šis pasiekimas yra rezultatas naujų ir efektyvių konstrukcinių metodų, kuriuos naudojant galima pagaminti tokias funkcionuojančias elektronines nanograndines.
Šie metodai įgalina pagaminti ir daug galingesnius nanoprocesorius. Projekto vadovas Čarlzas M. Lieberis (Charles M. Lieber ) iš Harvardo universiteto sako, kad per pastaruosius 10–15 metų mokslininkai, tyrinėj3 įvairias nanostruktūras, visada susidurdavo su viena problema: kaip pagaminti pačią paprasčiausią elektrinę grandinę, nes tai nėra taip paprasta dėl individualių nanostruktūrų savybių skirtumų. „Mes parodėme, kaip apeiti šiuos apribojimus ir labai džiaugėmės tuo bei laukiame naujų metodų pritaikymo ateities elektronikoje“, – sako mokslininkas.
Papildomas šio nanoprocesoriaus privalumas yra sunaudojamas galios kiekis, kuris labai mažas, netgi atsižvelgiant į nanoschemos dydį. Tokie rezultatai pasiekti dėl to, kad, skirtingai nei tranzistorių tradicinėse kompiuterių mikroschemose atveju, vos užprogramavus nanograndinės tranzistorius jų atminčiai palaikyti elektros srovė nebereikalinga.
Dėl šių dviejų privalumų (dydžio ir labai mažo elektros energijos suvartojimo) naujieji nanoprocesoriai gali nulemti naujos kartos labai mažų ir lengvų elektroninių prietaisų gamybą. Todėl šie nanoprocesoriai yra didžiulis šuolis pirmyn siekiant pagaminti funkcionuojantį nanokompiuterį, apie kurį pirmą kartą žymaus fiziko Ričardo Feinmano (Richard Feynman) buvo užsiminta daugiau nei prieš 50 metų.
