Prancūzijos bendrovė „Carmat“ pagamino pirmąją pasaulyje dirbtinę širdį, susidedančią iš gyvų audinių ir dirbtinių medžiagų. Šioje naujo tipo dirbtinėje širdyje naudojamos biologinės bei sintetinės medžiagos ir įvairūs davikliai bei programinė įranga, imituojanti tikros širdies veiklą.
Ši biomechaninė širdis, pasak „Carmat“ atstovų, gali padėti milijonams širdies persodinimo operacijos laukiančių žmonių. „Carmat“ gegužės pabaigoje gavo leidimą patikrinti savo dirbtinės širdies efektyvumą implantavus ją širdies persodinimo laukiantiems pacientams keturiose Europos klinikose. Jei ši naujovė veiks saugiai ir efektyviai, ji galės būti naudojama gydant pacientus, kuriems dėl įvairių priežasčių negalima atlikti širdies transplantacijos arba šios operacijos reikia palaukti.
Šiuo metu Europoje, Kanadoje ir JAV leidžiama naudoti tik vieną dirbtinės širdies modelį, kurį gamina JAV bendrovė „Syncardia Systems“. Tačiau ši dirbtinė širdis implantuojama tik tiems pacientams, kuriems negalima persodinti donoro širdies, tai yra, tik tiems žmonėms, kurie nebeturi jokios kitos galimybės. Be to, šis aparatas yra sunkus (apie 6,1 kg) ir reikalauja sudėtingos papildomos įrangos, kurią pacientas turi visada nešiotis specialioje kuprinaitėje.
Bandymai sukurti dirbtinę širdį, kuri galėtų visiškai pakeisti natūralią, vyksta jau kelis dešimtmečius, tačiau iki šiol šio tikslo pasiekti nepavyko. Žmogaus širdis nėra paprastas kraujo siurblys, ji labai ištverminga: širdis susitraukia 35 milijonus kartų per metus. Dirbtinės širdys sukelia įvairių komplikacijų, todėl dėl trombų susidarymo ir insulto grėsmės jos naudojamos tik kaip laikinos priemonės laukiant donoro širdies persodinimo.
Tačiau „Carmat“ sukurta ir pagaminta dirbtinė širdis šiuo metu yra viena tobuliausių. Joje naudojamos dvi membrana atskirtos kameros. Vienoje membranos pusėje yra skystis, kurį varinėja motorinis siurblys, o kitoje – kraujas. Su krauju susiliečiančios membranos dalis pagaminta iš biologinio audinio, paimto iš karvės širdies. Dėl to žymiai padidėja dirbtinės širdies biologinis suderinamumas ir sumažėja komplikacijų pavojus, įskaitant trombų susidarymą. Tokiu atveju pacientams reikia mažiau vartoti antikoaguliacinių vaistų.
Be to, „Carmat“ širdyje įrengti davikliai reguliuoja siurblio darbo intensyvumą priklausomai nuo paciento fizinio aktyvumo lygio. Ši širdis turi be jokio sutrikimo plakti po 100 000 kartų ir daugiau per parą. Pasak mokslininkų, tai labai didelė apkrova: kitos dirbtinės širdys tokiu režimu gali veikti ne daugiau nei 2–3 metus. Tikimasi, kad „Carmat“ dirbtinė širdis jas pranoks ir šiuo požiūriu.
