Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Tekstilės institutas pranešė dalyvavęs kuriant į kūno ir aplinkos temperatūrą reaguojančią bei širdies darbą sekančią aprangos sistemą. Ši sistema padeda išspręsti problemas, su kuriomis susiduria ilgesnį laiką karštyje dirbantys specialistai, sakoma instituto pranešime.
Pasak mokslininkų, aukštesnėje nei 30 laipsnių temperatūroje darbuotojų sveikatai kyla pavojus, todėl tinkami drabužiai – ypač svarbūs. Sukurta aprangos sistema leidžia sekti darbuotojo sveikatos būklę bei kilus pavojui operatyviai priimti reikiamus sprendimus.
Aprangos sistema yra sudaryta iš trijų dalių: marškinėlių, kuriuose sumontuoti 5 kūno temperatūros sekimo jutikliai bei širdies ritmo jutiklių sistema, švarko, turinčio aplinkos parametrų sekimo, judesio jutiklių, garsinių, vibruojančių bei šviečiančių įspėjamųjų signalų bei integruotą daviklį, ir kelnių.
Skirtinguose aprangos sluoksniuose išdėlioti įvairūs jutikliai seka darbuotojų fiziologinius ir aplinkos parametrus. „Jutikliams užfiksavus darbuotojo širdies ritmo sutrikimus ar kūno temperatūros pokyčius bei pavojingai padidėjusią aplinkos temperatūrą, davikliai ima skleisti garsinį, vibro bei šviesos signalus ir siunčia informaciją į stebėjimo centrą. Taip ir pats darbuotojas, ir darbus prižiūrintys asmenys perspėjami apie sveikatai iškilusį pavojų. Centralizuotos stebėjimo sistemos bevieliu ryšiu yra sujungtos su darbuotojų dėvimais apsauginiais drabužiais, todėl informacija į stebėjimo centrą perduodama nedelsiant“, – aprangos veikimo principą apibūdina FTMC Tekstilės technologijų skyriaus mokslininkė Ingrida Padleckienė.
Dirbant aukštoje temperatūroje, vidaus organų temperatūra pakyla 2–3 laipsniais. Tai gali sukelti sumažėjusią dėmesio koncentraciją, kuri ne tik mažina darbo našumą, bet gali tapti ir nelaimingų atsitikimų darbo vietoje priežastimi. Taip pat kyla grėsmė patirti širdies ritmo sutrikimus ar šiluminį smūgį. Todėl dinamiška aušinimo sistema pagrįsta apranga su stebėsenos sistema iki minimumo sumažina pavojų sveikatai bei padeda išvengti nelaimingų atsitikimų darbe. Svarbu ir tai, kad, sekant sveikatos būklę, darbuotojas neatitraukiamas nuo darbo, o gaunami duomenys labai tikslūs.
Pranešama, kad, įgyvendindami šį projektą, Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkai bendradarbiavo su kolegomis iš Belgijos, Vokietijos, Italijos, Olandijos, Jungtinės Karalystės bei Lietuvos įmonėmis „Foritas“, „Palemono Keramika“ ir „Pakaita“.
Apranga buvo išbandoma realiomis darbo sąlygomis. Buvo pasirinktos trys skirtingos aplinkos tam, kad būtų patikrinti visi aprangos veikimo parametrai. Italijoje šią aprangą išbandė kelininkai, Olandijoje – plieno gamybos įmonės darbininkai, Lietuvoje – „Palemono keramikos“ darbuotojai. Atsižvelgiant į bandymų rezultatus buvo keičiamos audinio specifikacijos, tobulinama programa. „Paskaičiavome, kad toks aprangos komplektas kainuoja apie 1000 eurų, tačiau gaminant didelį kiekį, kaina, žinoma, mažėtų“, – apie produkto komercializavimą pasakoja I. Padleckienė.
