JAV Masačusetso Amhersto universitete kuriamas būdas, kaip paversti bakterijas su vėžio ląstelėmis kovojančiais medicininiais robotais.
Nors tai skamba kaip mokslinės fantastikos idėja, šio universiteto tyrėjų grupei, vadovaujamai cheminės inžinerijos profesoriaus Neilo Forbeso, JAV nacionalinis sveikatos institutas ketveriems metams skyrė 1 mln. dolerių paramą naujo vėžio gydymo metodo tyrimo darbams.
N. Forbesas naudoja salmonelių (Salmonella) bakterijas, kurios, pasak mokslininko, veikia kaip mikroskopiniai robotai, savo žiuželiais prasiskverbdami giliai į auglių darinius, kurių nepasiekia tradicinė chemoterapija. Patekusios į auglį salmonelių bakterijos išskiria vaistus, verčiančius vėžines ląsteles naikinti viena kitą. Pranešama, kad mokslininkų grupės eksperimentai, atlikti su laboratorinėmis pelėmis, buvo sėkmingi.
„Kai salmonelės bakterijos pasiekia numatytą auglio dalį, jos ima „erzėti“, nes taip yra užprogramuotos. Mes priverčiame jas išskirti vaistus, kurie sužadina vadinamuosius vėžio ląstelių „mirties receptorius“. Jie priverčia auglio ląsteles naikinti viena kitą. Mes tai jau atliekame laboratorijoje“, - Masačusetso Amhersto universiteto pranešime cituojamas N. Forbesas.
Pasak jo, šis metodas buvo sėkmingai išbandytas su vėžiu sergančiomis pelėmis. Paprastai visos vėžiu sergančios pelės nugaišta per 30 dienų. Tuo tarpu visos apšvitintos pelės su salmonelių „robotais“, kurie kovojo su vėžio ląstelėmis, išgyveno daugiau nei 30 dienų. Mokslininko teigimu tai reiškia, kad žmonių atveju šis metodas jau dabar galėtų prailginti pacientų gyvenimą daugeliu mėnesių ar net metų.
„Salmonelės – tai maži robotai, kurie gali plaukti kur nori, - aiškino profesorius N. Forbesas. – Jie turi žiuželių „propelerius“, turi daviklius, pranešančius, kur jos keliauja. Jos taip pat yra savotiškos chemijos gamyklos. Inžinieriams tereikia kontroliuoti jų judėjimą, nurodyti, kokius chemikalus jos turi „gaminti“, ir pranešti, kada jos turi pradėti šį procesą“.
Bakterijos kovoje su vėžio ląstelėmis naudojamos jau kelis dešimtmečius, tačiau šių metodų sėkmė iki šiol buvo laikoma tik vidutiniška. Tačiau Forbeso tyrėjų grupės eksperimentai su salmonelėmis iš esmės padidino šių metodų efektyvumą, pirmiausia dėl to, kad bakterijas galima pasiųsti į tas auglio dalis, kurių nepasiekia įprastinė chemoterapija. Skirtingai nuo kraujo indais keliaujančių vaistų, salmonelės gali pasiekti ir tarp kraujagyslių esančias auglio dalis.
Naujasis metodas suteikia galimybę individualizuoti pacientams skiriamas chemoterapijos dozes. Jos tampa labiau specifinės ir efektyvesnės. Pacientams būtų galima skirti mažiau chemikalų, kuriais jie gydomi. Tikimasi, kad tai sumažintų onkologinių ligonių mirtingumą.
„Nukenksmintas“ salmoneles, kurias ruošiamasi paleisti į organizmą, tyrėjai turi šiek tiek modifikuoti. Paprastai bakterijos ieško mirusių audinių, kurie tinkami maistui, tačiau šiuo atveju tyrėjai nenori, kad jos keliautų prie chemoterapijos jau sunaikintų auglio ląstelių.
„Bakterijų robotų“ kūrėjai siekia, kad jie skverbtųsi į lėtai augančias, bet gyvas vėžio ląsteles, kurių įprastinė terapija nepajėgia sunaikinti. Tam reikia užblokuoti salmonelių bakterijų ribozės receptorius, kad „robotai“ nesitaikytų į negyvas ląsteles, o keliautų prie sunkiai pasiekiamų, atokiau nuo kraujo indų esančių auglio vietų, kurių šiuolaikinė terapija kol kas nepasiekia, sakoma pranešime.
