Mokslai JAV įprastai yra gerokai brangesni nei kitose šalyse. Čia už metus mokslo universitete mokama ir po 60 ar 80 tūkst. JAV dolerių. Dėl tokių išlaidų daug kam atrodo, kad studijuoti čia yra tiesiog neįmanoma. Tačiau turint tinkamą strategiją ir ryžto, prestižiniuose universitetuose įmanoma studijuoti nemokamai ar net gauti skatinančią stipendiją, rašoma pranešime spaudai.
Pasirinkimų kiekis gali gluminti
Procesas rinktis ir, svarbiausia, patekti į JAV universitetą yra sudėtingas. Jo metu nustatomas studento užsienio kalbos ir akademinių žinių lygis, atsižvelgiant į moksleivio vidurinės mokyklos pažymius, egzaminų rezultatus, sudaromas aukštųjų mokyklų sąrašas, nurodomos pageidaujamos vietos ir kt.
JAV yra didžiulė ir siūlo daug galimybių, todėl yra nesunku pasimesti tarp pasirinkimų. Taip pat tai, kas sakoma universitetų informaciniuose leidiniuose, dažnai nedaug apžvelgia gyvenimo sąlygas, vietos privalumus ir trūkumus. Kadangi moksleiviai renkasi, kur studijuoti 3–4 metus, minėti pasirinkimai yra itin svarbūs.
Raktas į sėkmę: tinkamas tikslo nustatymas ir procesas
J. Meyer jau 8 metus gyvena Lietuvoje, yra vedęs lietuvę ir kartu augina 3 vaikus. Jis išmano Jungtinių Amerikos Valstijų edukacinę sistemą ir 9 m. padeda vaikams siekti savo tikslų, norint patekti į norimas JAV aukštąsias mokyklas.
Jis sako, kad vienas svarbiausių aspektų, siekiant aukštojo mokslo JAV, yra iš anksto atsižvelgti į mokinių norus ir tikslus: nustačius tikslą, galima jo kryptingai siekti.
Pirmiausia siekiama palengvinti moksleiviams, studentams ir jų tėvams suprasti visą stojimo ir mokymosi JAV procesą, bei rūpinasi, kad viskas praeitų sklandžiai. Tai reiškia, kad tinkamai ruošiantis ir žinant, ko tikėtis, galima išvengti papildomo streso pasiruošimo procese, o turint specifinės informacijos, ko iš būsimų studentų nori geriausi universitetai, įvykdyti reikalavimus.
Pirmenybė sportiškiems, protingiems ir naudingiems visuomenei
Kitas svarbus aspektas – individualios būsimo studento savybės ir kaip jas mato universitetai.
Neretai stojantieji nustemba, jeigu nepatenka į norimas mokymosi įstaigas, nors ir turi itin aukštus egzaminų įvertinimus. Tai, anot J. Meyer, yra geriausiųjų universitetų specifika, nes jeigu būsimas studentas žiba tik moksluose, tai nereiškia, kad jis ir naudingas visuomenei.
Tačiau jeigu studentas aktyvus, sportuoja, rodo iniciatyvą papildomoje veikloje – atsiveria ir tokių universitetų kaip Harvard, Stanford ar Yale durys. Savanorystė ar specifinis darbas, būnant jauno amžiaus, gali parodyti, kad stojantysis yra susiformavęs kaip asmenybė ir pasiryžęs būti tarp kitų panašių žmonių.
Pasak J. Meyer, mokiniams, pradėjus ruoštis iš anksto, yra gerokai didesnė tikimybė patekti į norimą universitetą. 12 klasėje apie vietą JAV galvoti yra gerokai per vėlu, o pats J. Meyer rekomenduoja pradėti pasiruošimą dar 9 ar 10 klasėje.
