Gali atrodyti keista, bet Mėnulio paviršius yra ištirtas geriau, nei Žemės vandenynų gelmės. Dar neatskleistas jų paslaptis įminti bandys bendrovės „Triton Submarines" projektuojamas naujas giliavandenis povandeninis laivas, rekordinę Ramiojo vandenyno gelmę galėsiantis pasiekti vos per 75 minutes.
Giliausią Žemės vandenyno vietą – 11 033 metrų gylyje esančią Čelendžerio gelmę Marianų įduboje į pietus nuo Japonijos – 2009 m. pasiekė JAV automatinis povandeninis aparatas „Nereus„. Jo kelionė į Čelendžerio gelmės dugną truko maždaug 10 valandų. Prireikė 39 metų, kad būtų pakartotas Šveicarijoje suprojektuoto, o Italijoje pagaminto batiskafo „Trieste“, 1960 m. sausio 23 d. pirmą kartą pasiekusio vandenyno dugną Čelendžerio gelmėje, pasiekimas. Tačiau „Trieste“ iki šiol liko nepralenktas: šiuo batiskafu į gelmę sėkmingai nusileido jo įgula – Donas Walshas ir Jacquesas Piccardas. Jų kelionė į giliausią žinomą Žemės vietą truko 4 valandas ir 48 minutes.
Tačiau po daugiau nei 41 metų šis rekordas gali būti pakartotas: povandeninių laivų gamintoja bendrovė „Triton Submarines" šią savaitę pranešė projektuojanti naują giliavandenį povandeninį laivą, galėsiantį 3 žmonių įgulą nugabenti į Čelendžerio gelmę vos ilgiau nei per valandą.
Iki šiol „Triton Submarines„ projektavo ir gamino povandeninius laivus, galinčius panirti į maksimalų 990 metrų gylį. Jie buvo skirti jūrų gelmes tyrinėjančioms mokslo institucijoms ir turtingiems užsakovams, norintiems asmeniškai keliauti po gelmių pasaulį. Tačiau naujausio bendrovės povandeninio laivo „Triton 36 000“ projektas siekia kur kas ambicingesnio tikslo: jis galės pasiekti 11 000 metrų gylį, praneša „Physorg.com“.
Dabartiniuose „Triton Submarines„ laivų modeliuose įgulos ir keleivių skyrius gaminamas iš akrilo, tačiau ši medžiaga netinka „rimtiems“ gyliams. Pranešama, kad naujajame laive bus naudojamas sferos pavidalo permatomas kupolas, pagamintas iš specialios medžiagos, kuri didėjant vandens slėgiui darosi vis tvirtesnė. Šią medžiagą išrado ir užpatentavo bendrovė „Rayotek Scientific“, tarp kurios klientų yra NASA, „Boeing“, „DuPont“ ir kitos žinomos organizacijos ir bendrovės.
„Rayotek Scientific" vykdomojo direktoriaus Billo Raggio teigimu, ši medžiaga, kurios pagrindas – borosilikatinis stiklas – yra tokia tvirta, kad vandenyno dugne, esant milžiniškam vandens slėgiui, skaidriam kupolui negresia nė menkiausias įtrūkimas. Tačiau „Triton Submarines“ inžinieriai turi išspręsti kitą problemą: kadangi metalo ir naujosios medžiagos tamprumas skiriasi, reikia užtikrinti laivo korpuso vietų, kuriose šios medžiagos jungiasi, hermetiškumą.
Skirtingai nuo dviviečio „Trieste" naujajame „Triton 36 000“ bus vietos 3 įgulos nariams. Beje, nesnaudžia ir kiti gamintojai: į didžiausių Žemės gelmių lenktynes įsitraukė režisieriaus ir išradėjo Jameso Camerono inžinieriai, iš kompozitinių medžiagų kuriantys elektros varikliais varomą giliavandenį povandeninį laivą. Povandeninį laivą iš anglies pluošto bei titano ruošia ir Richardo Bransono laivų statytojai.
