Mankštindamiesi auginame ne tik raumenukus, bet ir smegenis – mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad pratimai skatina smegenis gamintis naujų ląstelių.
Neurogenetiniai tyrimai parodė, kad mankštindamiesi galime paskatinti naujų smegenų ląstelių augimą. Be to, šią naudą įmanomą paversti medikamentais ir prireikus išrašyti pacientui.
Hipokampas, seniausia ir giliausiai nugrimzdusi į galvos smegenų vidų smegenų žievės dalis, artimai susijusi su mokymusi ir atmintimi, yra ypač imli naujų neuronų augimui, paskatintam ilgalaikio mankštinimosi. Iki šiol tiksliai neaišku, kaip ir kodėl taip yra, bet tyrimai parodė kad pratimai stimuliuoja FNDC5 vadinamo proteino gamybą, kuris išsiskiria į kraują, kai smaližiaujame. Po kurio laiko FNDC5 stimuliuoja kito proteino gamybą smegenyse – vadinamojo BDNF – kuris, savo ruožtu, skatina naujų nervų ir sinapsių, neuronų sandūrų, augimą bei saugo jau egzistuojančias smegenų ląsteles.
Praktiškai tai reiškia, kad reguliarus, ilgesnės trukmės mankštinimasis, pavyzdžiui, bėgiojimas, stiprina ir augina smegenis. Štai dar viena priežastis pajudėti. Jei bėgiojimas nėra itin mėgstamiausia sporto rūšis, galima užsiimti ir kita aktyvia fizine veikla, stiprinančią ištvermę, tarkime, greitu ėjimu.
Mokslininkai iš Harvardo universiteto medicinos mokyklos Dana-Farber vėžinių susirgimų instituto atskleidė, kad šį smegenis apsaugantį ir naujų ląstelių gamybą skatinantį efektą galima sukelti ir kitaip – nebūtinai sportuojant. Tą patį proteiną, kuris stimuliuoja smegenų augimą ir gaminasi mankštinantis, galima paversti preparatu ir skirti pacientams, kenčiantiems nuo atminties sutrikimo ligų, tokių kaip Alzheimerio ar Parkinsono sindromai.
„Džiugina tai, kad pacientams bus galima paskirti natūralios medžiagos, smegenyse sukeliančios panašų efektą, lyg užsiimant sportu, ir ir taip pagerinti jų atmintį, smegenų veiklą“, – tikino Bruce`as Spiegelmanas iš minėtojo instituto.
