Mobiliųjų telefonų teikiamos informacijos analizė atskleidžia nemažai naudingų dalykų, kuriais gali pasinaudoti valdžia, verslininkai, mokslininkai, o gal ir nusikaltėliai.
Kai 2003 metais pasjanso dėlionių mėgėjai interneto lošimų namuose praleido 9 milijardus valandų, mokslininkai ne juokais susirūpino: milžiniški žmonių laiko ištekliai nueina perniek. Pasjanso gerbėjai iššvaistė tiek laiko, kiek būtų užtekę pastatyti 500 Panamos kanalų. Žinoma, dėlioti kortas kur kas maloniau nei mojuoti kastuvu, tačiau ir tokias malonias laisvalaikio akimirkas galima paversti naudingomis.
Tais pačiais metais Karnegio-Melouno universiteto galvočiai sukūrė tinklo žaidimą, kuriame skirtingi vartotojai mato tą patį paveiksliuką ir jį apibūdina, pavyzdžiui, pamatę krokodilą žaidimo dalyviai taip ir parašo, o kompiuteris užfiksuoja ir išsaugo apibūdinimą. Šią platformą 2006 metais nusipirko kompanija „Google“ ir jau kuria vaizdų paieškos ir atpažinimo sistemą. Taigi, matyt, netrukus pamatę nepažįstamą daiktą ar gyvūną ir jį nupaveikslavę mobiliuoju telefonu, galėsite gauti nepažįstamojo apibūdinimą ir išsamius duomenis apie jį.
Toks virtualioje erdvėje besimėtančių nemokamų išteklių panaudojimo pavyzdys rodo, kad naujųjų technologijų galimybės dar toli gražu nėra išnaudotos.
Štai prieš kelerius metus Masačiusetso technologijų instituto profesorius Aleksas Pentlandas įkūrė analitinę kompaniją „Sense Networks“. Šios įmonės tikslas – išmokti indeksuoti realų pasaulį lygiai taip pat, kaip „Google“ indeksuoja virtualųjį. „Sense Networks“ yra viena iš projekto „Reality mining“ dalyvių. Dirbdami su šiuo projektu mokslininkai bene efektyviausiai naudoja mobiliojo ryšio tinklus ir mobiliuosius telefonus.
Šių metų vasarį žurnale „Sociological Methods & Research“ pasirodė straipsnis apie tai, kaip išmanusis (smart) mobilusis telefonas gali pasitarnauti renkant ir analizuojant informaciją apie mobiliųjų telefonų naudotojus. Lietuvoje mobiliųjų abonentų yra daugiau nei gyventojų, o visame pasaulyje naudojama daugiau kaip 4 milijardai mobiliųjų ryšio įrenginių, tad tokios pastangos labai prasmingos ir efektyvios.
Didžiosios pasaulio kompanijos, atrodo, jau pasigavo šį siūlo galą. „Nokia“ pernai įsigijo skaitmeninės kartografijos kompaniją „Navteq“, o GPS įrangos gamintoja „TomTom“ nusipirko „Teleatlas“. Toks pajėgų junginys jau leidžia GPS navigatorių vartotojams sužinoti apie transporto spūstis keliuose. Mobiliųjų telefonų vartotojai SMS žinute gali gauti informacijos apie greta esančias parduotuves ir išpardavimus jose.
Mokslininkai tiki, kad apdorojus informaciją apie žmonių (mobiliųjų telefonų) judėjimą, kryptį ir srautus galima ne tik planuoti kelionės maršrutą, užfiksuoti transporto grūstis ar stebėti parduotuvių lankomumą, bet ir sužinoti aibę socialinių reiškinių, analizuoti žmonių elgseną ir įpročius, nuspėti, pavyzdžiui, gripo epidemijas ar net finansų krizes. Ir visa tai galima pasiekti dėl to, kad žmonės savanoriškai, niekieno neverčiami savo kišenėse nešiojasi mobiliuosius telefonus. Atrodo, atsidūrėme tame laikotarpyje, kai pirmieji užčiuopę naujas mobiliųjų telefonų pritaikymo ir panaudojimo galimybes per vieną naktį taps naujaisiais milijardieriais.
Įjungti mobilieji telefonai visuomet pasirengę priimti signalą iš artimiausio GSM ryšio bokšto. Tačiau mobiliojo ryšio telefono vartotojo buvimo vieta identifikuojama tik tuomet, kai telefonas pats siunčia signalą į stotį. Todėl sociologai šiuo metu taiko du duomenų rinkimo būdus.
Pirmiausia galima fiksuoti ir analizuoti signalus, kuriuos telefono aparatas siunčia, kai vartotojas skambina, rašo SMS ar naudojasi mobiliuoju internetu. Kitas būdas – telefonuose įmontuoti įrenginį, tarsi lėktuvo juodąją dėžę, kuri fiksuotų vartotojo elgseną. Abu šie būdai naudojami projekte „Reality mining“. Tyrimai parodė, kad vartotojų elgsena yra lengvai nuspėjama ir pasikartojanti. Dauguma žmonių įprastu režimu kasdien juda tarp tų pačių taškų ir tik retkarčiais šie maršrutai keičiasi arba atsiranda naujų, netikėtų, trumpalaikių maršrutų.
Be to, analizuodami mobiliojo telefono vartotojų elgseną sociologai identifikuoja ne tik srautus, bet ir aptinka tam tikrus daugumai būdingus įpročius. Pastebėta, kad mobiliojo telefono laikrodžiu dažniausiai naudojamasi nustatant žadintuvą, o vėliau po kelis kartus yra spaudžiamas žadintuvo skambėjimo atidėjimas.
Be to, nustatyta, kad pernai liepą prasidėjus JAV akcijų biržos griūčiai gerokai išaugo San Francisko naktinių klubų lankymas. O darbo dieną rytais namuose liekantys abonentai signalizuoja apie gripo epidemiją. „Sense Networks“ duomenimis, 40 proc. gyventojų tik kartą per mėnesį telefoną pamiršta namuose ir apie 30 proc. jį pamiršta kartą per savaitę. Jei šis statistinis vidurkis staiga išauga, vadinasi, vartotojas susirgo arba neteko darbo.
Taigi mobiliųjų telefonų teikiamos informacijos analizė atskleidžia nemažai naudingų dalykų, kuriais gali pasinaudoti valdžia, verslininkai, mokslininkai. Vis dėlto neatmestina tikimybė, kad tokiais pat duomenimis gali pasinaudoti ir piktavaliai ar net nusikaltėliai. Tuomet jūsų kišenėje nekaltai gulintis šnipas gali pridaryti ir nemalonumų, mat informacija apie jus renkama jūsų net neatsiklausiant. Reikia pripažinti, kad, nors jūsų mobiliojo telefono generuojami duomenys kaip ir pats aparatas priklauso jums, užtikrinti tokių duomenų apsaugą neįmanoma. Asmens duomenų apsaugos įstatymuose tai dar neapibrėžta, o techninės priemonės savarankiškai apsisaugoti taip pat neleidžia.
Aurimas Lukštinskas, Darius Čiaukas
Gamintojų nuotraukos
