„Intel“ plėtotojų forume bendrovės vyriausiasis technologas Justinas Rattneris pranešė, kad visuomenės laukia dideli pokyčiai socialiniame bendravime, robotų kūrime ir kompiuterio gebėjime jausti realų pasaulį.
Bendrovės pranešime teigiama, kad „Intel“ tyrimų laboratorijos jau dirba su projektais, tiriančiais žmogaus ir mašinos tiesioginę sąsają bei galimo jos panaudojimo kompiuterijoje būdus. Pasak J. Rattnerio, pramonė plėtojasi tokiais greitais tempais, kokių prieš 40 metų niekas net neįsivaizdavo. „Gali būti, kad mes artėjame prie lūžio taško, kai technologijų vystymosi tempas tampa labai spartus ir mašinos netolimoje ateityje gali netgi pralenkti žmogų savo proto galimybėmis”, - sako J. Rattneris.
Belaidžių technologijų įsigalėjimas
„Intel“ tyrėjai siūlo įsivaizduoti galimybę vaikščioti oro uoste ar kambaryje su savo nešiojamuoju kompiuteriu, kuris, užuot eikvojęs akumuliatoriaus energiją, ją tuo metu kaupia. Remdamiesi MIT fizikų pasiūlytais principais, kompanijos „Intel“ specialistai dirba prie projekto „Wireless Resonant Energy Link (WREL)”. J. Rattneris pademonstravo 60 vatų galingumo šviesos lemputę, kuri gali būti šviesti be kištuko ir laido.
„Intel“ tyrėjai demonstruoja projekto „Wireless Resonant Energy Link (WREL)” galimybes - 60 vatų galingumo šviesos lemputė gali būti naudojama be kištuko ir laido.
WREL technologija suteikia galimybę bevieliam ryšiui tapti saugiu ir efektyviu. Technologijos pagrindas – stiprūs rezonatoriai, kurių veikimo principas panašus į dainininko, kuris savo balsu gali sudaužyti stiklinę. Iš gaunamų rezonatorių natūralių dažnių energija yra efektingai absorbuojama, kaip kad stiklinė savo natūraliais dažniais absorbuoja garso energiją.
Naudojant šią technologiją nešiojamųjų kompiuterių akumuliatorius galima būtų įkrauti nuotoliniu būdu vos tik sistemai atsidūrus tinkamu atstumu nuo perduodančio rezonatoriaus, sakoma pranešime. Daug inžinierių abejoja šios technologijos galimybėmis, tačiau kompanijos tyrėjai tikisi rasti būdą „nukirpti“ paskutinį mobiliųjų įtaisų laidą ir vieną dieną „Intel“ platformose pritaikyti belaidę galią.
Išvaizdą keičiantys kompiuteriai
„Intel“ tyrinėtojai taip pat tiria, kaip milijonai mažyčių mikrorobotukų gali kurti kintančios formos medžiagas. Jei ši technologija bus pritaikyta kompiuterinių įrenginių ekranams ir klaviatūroms, bus įmanoma pakeisti šių prietaisų fizinę formą atsižvelgiant į prietaiso naudojimo paskirtį. Pavyzdžiui, mobilieji įrenginiai galės pakeisti savo garsiakalbio išvaizdą, kai bus naudojami kaip telefonai, arba padidinti savo ekraną, kai juos naudos naršymui internete ar filmų peržiūrai.
J. Rattneris šią sritį apibūdino kaip sudėtingą tyrimų objektą, tačiau pažanga ją plėtojant visgi pastebima. Jis pirmą kartą pademonstravo novatorišką technologiją, skirtą nedidelių fotolitografijoje naudojamų elementų gamybai. Toks pat technologinis procesas naudojamas silicio lustams gaminti. Naujoji technologija leis efektyviai konstruoti mikrorobotus, galinčius mažesnio nei milimetro skersmens struktūrose sklandžiai sujungti komponentus. Technologija suderinama su dabartinėmis masinės gamybos linijomis, taigi, ateityje mikrorobotus bus galima sparčiai gaminti dideliais kiekiais.
Dr. Michaelas Garneris, programos „Emerging Materials Roadmap“ vadovas, prisijungė prie J. Rattnerio diskutuojant apie tyrimų svarbą rengiant naują silicio technologijos gamybą, kad dar bent dešimtmetį būtų išlaikyti Moore‘o dėsnio numatyti tobulėjimo tempai. Be to, „Intel“ tyrinėja, kaip nuo plokštuminio tranzistoriaus pereiti prie 3D tranzistorių, taip pat stebi mišrių puslaidininkių naudojimą, kuris galėtų pakeisti silicį tranzistorių kanaluose. Žvelgdama į ateitį „Intel“ tyrinėja įvairias ne krovimo principu paremtas technologijas, kurios galėtų vieną dieną visiškai pakeisti CMOS, sakoma pranešime.
Robotai: iš gamyklos į virtuvę
Robotai dažniausiai naudojami gamyklų aplinkoje, kai vieną užduotį reikia atlikti pakartotinai ir greitai. Pasak J. Rattnerio, norint pradėti gaminti asmeninį robotą reikia pasiekti, kad jis judintų ir valdytų objektus chaotiškoje ir dinamiškoje žmogaus aplinkoje. Jie turi būti informuoti apie aplinką, jausti ir atpažinti judesius dinamiškame fiziniame pasaulyje ir mokytis prisitaikyti prie naujų aplinkybių. J. Rattneris pademonstravo du dirbančius robotų prototipus, sukurtus „Intel“ tyrimų laboratorijose. Buvo pademonstruota ir lytėjimo funkciją turinti robotizuota ranka. Taip pat buvo pristatytas autonominis mobilaus valdymo robotas, kuris gali atpažinti veidus ir suprasti bei atlikti komandas, naudodamas judėjimo planavimą, valdymą, suvokimą ir dirbtinį intelektą.
Dr. Michaelas Garneris, programos „Emerging Materials Roadmap“ vadovas, prisijungė prie J. Rattnerio diskusijos apie tyrimų svarbą ir siekį Moore'o dėsnyje numatytus tobulėjimo tempus išlaikyti dar mažiausiai dešimtmetį.
Robotams vis labiau panašėjant į žmogų, J. Rattneris tiki, jog daugiau inovacijų padarys žmogaus ir mašinos sąveiką tvirtesnę. Randy Breenas, bendrovės „Emotiv Systems“ produktų skyriaus direktorius, prisijungė prie Rattnerio demonstruojant EPOC ausines. „Emotiv EPOC“ atpažįsta smegenų skleidžiamus signalus, realiu laiku juos apdoroja ir siunčia kompiuteriniam žaidimui komandas apie žaidėjo veido mimikas, sąmoningus veiksmus ir net emocijas. Vartotojas su šiomis ausinėmis gali galvoti apie šypseną ar imituoti objekto pakėlimą, o personažas žaidime šiuos veiksmus įvykdys. EPOC šiuo metu gali atpažinti daugiau nei 30 skirtingų „pojūčių“ per 16 ausinėse esančių sensorių, teigiama pranešime.
