Kai kurie Skandinavijos ir Kinijos miestai rimtai domisi Švedijos bendrovės „Plantagon“ kuriamais vertikaliais šiltnamiais, kurie leistų išsiauginti maisto produktų pačių miestų teritorijoje.
Šio bei kitų panašių vadinamųjų maisto bokštų projektų įgyvendinimą skatina dirbamos žemės trūkumas ir auganti maisto produktų paklausa.
Švedijos bendrovės „Plantagon“ ruošiami statyti vertikalūs šiltnamiai netrukus suteiks galimybę auginti daržoves ir vaisius pačiuose miestuose. Pasak jos atstovų, tai leistų išspręsti dirbamos žemės trūkumo problemą ir apsirūpinti šviežiomis daržovėmis ekonomiškai efektyviu būdu. „Plantagon“ skaičiavimai liudija, kad jos vertikalieji šiltnamiai grąžintų į statybą investuotas lėšas ir pelningai veiktų pardavinėdami čia išaugintą žemės ūkio produkciją.
"Scanpix" nuotr.
Pasak „Paragon“ viceprezidento Hanso Hassle‘o, jau po kelių dešimtmečių 80 proc. mūsų planetos žmonių gyvens miestuose, o dėl dirbamos žemės trūkumo vis labiau didės poreikis auginti daržoves, vaisius bei kitą žemės ūkio produkciją miestų sąlygomis, praneša naujienų agentūra AFP. Jo teigimu, „Paragon“ kuriami vertikalūs šiltnamiai leidžia išspręsti šią problemą: švieži žemės ūkio produktai miesto gyventojus esą pasiektų kiekvieną dieną ir būtų jiems tiekiami be tarpininkų.
Šie šiltnamiai esą suprojektuoti taip, kad apatiniame besisukančios auginimo spiralės aukšte pasodinti daigai po 30 dienų „pakiltų“ į šiltnamio viršų, kur būtų galima nuskinti sunokusius pomidorus.
Toks daržovių auginimo būdas esą būtų ekonomiškai efektyvus. Pasak Hanso Hassle‘o, būtų galima sutaupyti iki 70 proc. šviežių daržovių kainos, nes šiuo metu būtent tokią jų kainos dalį sudaro transportavimo ir laikymo kaštai. Atpigusios daržovės bei kiti sveiki maisto produktai taptų prieinamesni nepasiturintiems miestų gyventojams.
Nors dar nėra pastatytas nė vienas vertikalus šiltnamis, anot „Plantagon“ atstovų, jais jau domisi keli Skandinavijos ir Kinijos miestai. Apskaičiuota, kad vienas toks šiltnamis kainuotų apie 30 mln. JAV dolerių, bet investicijos esą greitai pavirstų pelnu.
Taip atrodytų „Paragon“ maisto bokštai dabartinių miestų panoramoje. „Sweco“ iliustr.
„Vertikali šiltnamio struktūra ir nuolatinio sodinimo galimybę suteikianti besisukanti spiralė leidžia 10 000 kvadratinių metrų dydžio dirbamos žemės plotą statinio apačioje paversti dešimteriopai didesnio įprasto šiltnamio atitikmeniu“, - tvirtina H. Hassle‘as.
Nors, pasak jo, tokių miestams skirtų šiltnamių projektai, kuriuose vaizduojama stiklinė sfera su stulpu viduryje, dabar atrodo fantastiški, iš tikrųjų ši technologija yra visai paprasta.
