Ar Lietuvoje jau įsisiūbuoja naujos kartos televizijos šuolis? Ar tai tik iliuzija? Apie tai mintimis dalijasi bendrovės „AVPRO“, kuri viena pirmųjų Lietuvoje pradėjo diegti skaitmeninę TV atkuriančią įrangą, vadovas Darius Astratovas.
Didėjant televizorių ekranams, vartotojams tapo svarbi ne tik transliuojamų laidų, bet ir juos pasiekiančių TV signalų kokybė. TV operatoriai skaitmeninę televiziją (DVB) paskelbė kaip panacėją nuo mirguliuojančio, trūkčiojančio ar kitaip „triukšmaujančio“ vaizdo ekrane. Ši televizijos raida, kai pereinama nuo analoginės prie skaitmeninės transliacijos, yra naudinga ne tik eiliniams vartotojams, bet ir patiems TV transliuotojams.
Skaitmeninės TV leidžia tuo pačiu dažnių ruožu transliuoti keletą TV programų. Tai kelis kartus atpigino vienos TV programos transliavimo kaštus. Be to, transliuotojai ir siuntėjai suprato, kad TV su balso telefonijos ir interneto paslaugomis taps vienu neatsiejamu paslaugų paketu. Tai pastebima šiuo metu Lietuvoje – beveik visi telekomunikacijų operatoriai siūlo visas tris paslaugas.
Iki 2010-ųjų skaitmeninės antžeminės (DVB-T) televizijos signalas turi aprėpti visą Lietuvos teritoriją. Tai yra būtina, nes nuo 2012-ųjų analoginės televizijos tinklas, laikantis Europos Parlamento rekomendacijų, bus išjungtas. Iš Lietuvoje gyvenančių beveik 3,4 mln. žmonių 53,4 proc. vis dar žiūri analoginę antžeminę TV.
Norint žiūrėti nemokamus televizijos kanalus per įprastą namų anteną, teks nusipirkti skaitmeninės televizijos priedėlį. Tiesa, tikimasi, kad jie bus subsidijuojami ir gyventojams nereikės mokėti visos priedėlio kainos, kuri siekia kelis šimtus litų. Dabar Lietuvoje DVB-T signalu nemokamai transliuojama 12 lietuviškų ir 3 užsienio kanalai. Tiems, kurie nori matyti daugiau skaitmeninių TV kanalų, tenka įsigyti „TEO LT“ siūlomą „Skaitmeninė GALA“ paslaugų paketą, naudotis skaitmeninės kabelinės televizijos (DVB-C), palydovinės televizijos (DVB-S) arba interneto televizijos IPTV tiekėjų teikiamomis paslaugomis. Tačiau standartinės raiškos skaitmeninis TV signalas, patekęs į didesnės įstrižainės televizoriaus ekraną, perteikia ne tokį aiškų ir tikslų vaizdą, kaip norėtųsi. Juolab, kad šiuo metu nemaža dalis naujausių skystųjų ir plazminių televizorių yra didelės raiškos („Full HD“). Taigi jau laukiame kito televizijos raidos etapo – raiškiosios televizijos (HDTV). Kol kas aukščiausios kokybės vaizdo signalą Lietuvoje lengviausiai pagauti per palydovinę (DVB-S) televiziją (yra specialūs HDTV laidų paketai, įskaitant ir nemokamus bandomuosius kanalus). Vilniaus apskrities gyventojai, turintys didelės raiškos televizorius su įtaisytais arba išoriniais MPEG-4 (AVC HD) imtuvais, Pekino olimpines žaidynes galėjo žiūrėti HDTV transliacija per LRT HD kanalą.
Ar Lietuvoje jau įsisiūbuoja naujos kartos televizijos šuolis? Ar tai tik iliuzija? Pasišnekėti apie skaitmeninę ir HD televiziją į svečius šįkart pasikvietėme UAB „AVPRO“ vadovą Darių Astratovą. Bendrovė „AVPRO“ viena pirmųjų Lietuvoje pradėjo diegti skaitmeninę televiziją atkuriančią įrangą. Taip pat ji prekiauja vokiškais „Metz“ televizoriais, kuriuose įrengti DVB-T (MPEG-4, AVC HD) imtuvai.
Priimti teisingi sprendimai
„Šiuo metu didžiąją dalį prekybos centruose parduodamų televizorių asortimento sudaro skystųjų kristalų ir plazminiai televizoriai. Įdomu tai, kad prieš metus, nepaisant gerokai didesnio LCD ir plazminių televizorių pasirinkimo, vis dar buvo labiau perkami įprasti kineskopiniai televizoriai. Tačiau šiemet situacija pasikeitė. Vis didėja geresnės kokybės skaitmeninės televizijos ir HD kokybės transliacijų poreikis, nes nauji LCD ir plazminiai televizoriai gali atkurti bent „HD Ready“ (720 p) kokybės vaizdą, o brangesnieji – ir „Full HD“ (1080 i/p). Žmonės, įsigiję gerą televizorių, nori matyti aukštos kokybės vaizdą, o ne ištampytą keturkampiuką“, – vartotojų požiūrio metamorfozes apibūdino D. Astratovas.
Pašnekovo nuomone, lietuvių sprendimas iškart pasirinkti naujos kartos MPEG-4/H.264 AVC vaizdo glaudinimo formatą yra teisingas. Tokiu būdu vietoj vieno žingsnio į priekį pažengėme du ir atvėrėme galimybes spartesnei skaitmeninės televizijos plėtrai. „Už skaitmeninės televizijos progresavimą ir pirmąsias HD transliacijas DVB-T tinklu Lietuvoje turime būti dėkingi naujai LRT valdžiai“, – pažymėjo bendrovės „AVPRO“ vadovas.
„AVPRO“ skaitmeninės televizijos įrangą pradėjo diegti nuo 2003-ųjų metų. Tada Lietuvoje DVB tinklą turėjo vienintelė „Balticum TV“ – ji skaitmeniniu būdu transliavo penkis TV kanalus. Šį laikotarpį D. Astratovas apibūdina kaip merdėjimą, kuris baigėsi, kai DVB-T plėtra susidomėjo AB „TEO LT“ (tuometis „Lietuvos telekomas“).
Pasak „TEO LT“ atstovo spaudai Antano Bubnelio, bendrovės klientai nemokamai gauna „Homecast“ skaitmeninės TV priedėlius paslaugos naudojimosi laikotarpiu. Kitaip tariant, kai pasibaigia sutarties terminas, klientas grąžina priedėlius. Jei asmuo nenori įsipareigoti trejus metus naudotis GALA paslaugomis, jam taikomas 400 litų paslaugos aktyviojo veikimo mokestis.
Paslaugos „Interaktyvioji GALA“ (IPTV) klientų šiuo metu šalyje yra daugiau kaip 30 tūkstančių, „Skaitmeninė GALA“ (DVB-T) – vos daugiau kaip 12 tūkstančių.
Mįslės ne tik vartotojui, bet ir tiekėjui
„Kitas klausimas yra „TEO LT“ meistrų kvalifikacija ir kompetencija. Naujų modelių televizorių yra daug, jų parinktys dažnai skiriasi, o meistrai, į kliento namus atvykę įrengti skaitmeninės TV, nelabai supranta TV aparatų modelių programinės įrangos skirtumų. Tarkim, yra televizoriuje 5 HDMI jungtys, kabelį įkiša į bet kurią, nors programinė televizoriaus aparato įranga automatiškai sukonfigūruoja tik pirmąją jungtį. Be to, nutylima, jog „Motorola“ komplekte HDMI kabelio nėra. O signalas per SCART jungtį tikrai nebus skaitmeninis“, – šypsosi D. Astratovas.
Lietuvoje taip pat naudojami „Humax“, „Kaon“, „TechniSat“ ir kiti priedėliai. Tiesa, „TechniSat Digit MF4-T“ būtina įsigyti su „Neotion“ moduliu, nes įprastas DIGIT MF4-T yra skirtas MPEG-2 signalams iškoduoti.
Prabangesniuose televizorių modeliuose, tokiuose kaip vokiški „Metz“, dažniausiai skaitmeninės televizijos imtuvai būna jau integruoti. Kai kuriuose iš karto įdiegti ne tik DVB-T, bet ir DVB-C bei DVB-S priedėliai. Tad vartotojas be jokių papildomų rūpesčių gali vienu pulteliu valdyti tiek antžeminės, tiek kabelinės ar palydovinės TV programas.
Lietuvoje – vienas HD kanalas
Anot pašnekovo, tikrojo lietuviško HD kanalo turėtume sulaukti 2012-aisiais. Kol kas daugiau HD kanalų Lietuvoje paleisti neplanuojama. Tam pirmiausia trukdo dažnių trūkumas. 2012-aisiais, išjungus analoginės televizijos tinklą, atsiras papildomų kanalų, kuriuos bus galima panaudoti HD televizijos plėtrai. Galbūt tuomet pamatysime ir daugiau lietuviškų HD kanalų, nors vietinė rinka šiam reikalui kol kas nėra palanki. Lietuvoje IPTV televizija KAVA šiuo metu vartotojams siūlo penkis HD kokybės užsienio kanalus, „Penki TV“ – 3.
„Lietuvai reikia skaitmeninės ir didelės raiškos televizijos. Poreikį matome ir iš augančio klientų susidomėjimo. Tiesa, mūsų salone lankosi didesnes nei vidutines pajamas gaunantys pirkėjai. Štai populiariausias šiuo metu „Metz“ 107 centimetro įstrižainės modelis kainuoja beveik 14 tūkst. litų. Tačiau, kaip jau minėjau, naujos kartos vaizdo kokybe gali mėgautis ir kur kas pigesnius produktus įsigiję pirkėjai. Skirtumas tarp 4 ir 14 tūkst. litų kainuojančių televizorių kokybės akivaizdus. Ir žolė kur kas natūralesnė, ir veidai jau „nelavoniški“, – kokybinius skirtumus įvertino „AVPRO“ vadovas.
D. Astratovas taip pat sutiko, jog palyginti televizorių atkuriamo vaizdo kokybę įprastuose prekybos centruose gali būti sudėtinga. Buitinės technikos pardavėjai dažnai tyčia geriau sureguliuoja didesnius procentus už pardavimą mokančių bendrovių gaminius ar senesnius sandėliuose užsigulėjusius televizorių modelius, kuriuos reikia žūtbūt iškišti pirkėjui.
„Taip pat neverta pamiršti, kad nors ir nežymiai, bet skiriasi europiečių bei azijiečių akies struktūra ir regėjimo pojūčiai. Tarkim, Rytų šalių rinkai skirtų televizorių modeliuose atkuriami žmonių veidai kur kas raudonesni. Mums jie per ryškūs, o azijiečiams viskas atrodo puiku. Visiškai kitas vaizdas Vakarų rinkai skirtų gaminių ekranuose. Informacijos apie kokybišką televiziją žmonėms trūksta. Tačiau jos turi būti, nes jau greitai skaitmeninės TV plėtra palies mus visus“, – sakė pašnekovas.
Tomas Fedaravičius
Žurnalas „Studio“, 2008 m. spalis.
Numeryje taip pat skaitykite:
„IFA 2008”- Europos technologijų sostinė
„AcousticPlan Veena“- atviras korpusas, atviras garsas
A.Siaurusevičius: HD televizija turetų pasirūpinti valstybės valdžia
Aras Žvirblys: muziką reikia įsileisti
