žGyvenime ir moksle kartais būna taip, kad labai sudėtingą ir painų dėsningumą galima su nedidele paklaida supaprastinti iki vieno skaičiaus. Įdomu, ar ne? Taip, dabar nebereikia įsiminti sudėtingų formulių ir skaityti storų knygučių. „Slon.ru“ surinko pačius svarbiausius skaičius, kurie valdo žmogų, verslą ir Visatą.
7
Pats įžymiausias „stebuklingas“ skaičius.
Amerikiečių psichologas George`as Milleris 1956 metais nustatė, kad trumpalaikė žmogaus atmintis paprastai negali išlaikyti ir pakartoti daugiau kaip 7 ± 2 elementų.
4
Dauguma žmonių negali įsiminti daugiau kaip 4 ± 1 elemento.
Britų psichologas Nelsonas Cowanas 2001 metais nustatė, kad dauguma žmonių negali įsiminti daugiau kaip 4 ± 1 elemento, jeigu – ir tuo šis eksperimentas skiriasi nuo G. Millerio eksperimentų – šie elementai rodomi labai greitai. N.Cowano, kaip ir G. Millerio, teorija dažnai kritikuojama, sakoma, kad iš tikrųjų viskas yra sudėtingiau, kad teorijos paseno, kad įsiminimą labiau nulemia elementų dydis, o ne jų skaičius, ir taip toliau. Nepaisant to, abi teorijos iki šiol taikomos projektuojant sąsajas (interfeisus).
150 Tai Dunbaro skaičius. Tiek pastovių socialinių ryšių žmogus gali užmegzti ir palaikyti.
Britų antropologas Robinas Dunbaras nustatė, kad juo labiau išsivysčiusi gyvūno galvos smegenų naujoji žievė (lot. neocortex) (žemesnieji žinduoliai jos turi labai mažai, o žmogus – 95,6 proc.smegenų žievės ploto), tuo daugiau ryšių smegenys gali atsiminti ir apdoroti. R. Dunbaras paskaičiavo, kad žmogus vidutiniškai turėtų palaikyti ryšį su 150 žmonių. Ir tikrai, pirmykščio žmogaus gyvenviečių vidutiniai matmenys, darbuotojų skaičius mokslų akademijų skyriuose, karių skaičius senovės Romos armijos mažose kohortose ir daugelyje kitų grupių neperžengia 200 vienetų slenksčio. R.Dunbaro idėjas panaudoja vadybininkai ir socialinių tinklų specialistai, nors tikslesni ir vėlesni moksliniai darbai rodo, kad optimalus socialinių ryšių skaičius artimesnis 291, o ne 150.
10 procentų
Idėja arba koncepcija netaps dominuojanti socialiniame tinkle, kol ji nesulauks bent 10 procentų įsitikinusių šalininkų palaikymo.
Po to ji pradės sklisti lavinos principu, kol neapims daugumos tinkle. Tokia išvada buvo gauta Niujorko Rensselaer politechnikos institute, atlikus kompiuterinį modeliavimą. Ryškus pavyzdys – revoliucijos: diktatoriai būna valdžioje dešimtis metų, ir staiga viskas pasikeičia per porą savaičių. Tačiau toks dėsningumas veikia ne tik politikoje. Vienintelė sąlyga – pradiniai idėjos šalininkai neturi keisti savo įsitikinimų įvykių eigoje, kitaip procesas užstrigs.
Po 30 metų labai sunku susirasti draugų.
Kodėl? „New York Times“ reporteris Alex Williams tai išsiaiškino, apklausęs psichologus ir eilinius amerikiečius. Įsigyti artimų draugų galima, jeigu tenkinamos trys sąlygos: gyvenama netoli vienas kito; vyksta neplanuoti ir pasikartojantys susitikimai, kai tenka kažkaip sąveikauti vienam su kitu; yra tokia aplinka, kuri skatina nutraukti psichologinę gynybą ir vienas kitam patikėti paslaptis. Būtent todėl dauguma draugysčių visam gyvenimui užsimezga mokykloje arba universitete, nors po 30 žmogus sutinka ne mažiau naujų žmonių.
10 000 Tiek valandų reikia pašvęsti konkrečiai veiklai, kad pasiektume aukštą lygį.
Švedų psichologas, JAV valstybinio Floridos universiteto profesorius Anders Ericssonas nustatė, kad geriausi muzikos akademijų absolventai iš viso mokėsi 10 tūkstančių valandų (50 savaičių po 20 valandų dešimt metų = 10 000), vidutiniokai – 8000, o būsimieji muzikos mokytojai – ne daugiau kaip 4000. Ir visi studentai muzikai pradeda krimsti muzikos mokslus, būdami maždaug to paties amžiaus – 5 metų.
JAV žurnalistas Malcolmas Gladwellas išvystė šią teoriją knygoje „Outliers: The Story of Success“ („Genijai ir autsaideriai: Sėkmės istorija“) . Jis tyrinėjo daugelio garsių žmonių biografijas, tarp jų, Mocarto, Billo Gateso, Bobby Fischerio, „The Beatles“, ir priėjo išvadą, kad raktas į sėkmę bet kurioje srityje didžiąja dalimi yra 10 0000 valandų praktika – ši dažnai jo knygoje kartojama „10 000 valandų taisyklė“ yra tai, kas skiria didžiuosius atlikėjus, firmų vadovus, dailininkus ir kitų profesijų atstovus nuo eilinių žmonių.
10, pakelta 40 laipsniu
Visatos matmenų ir elementariųjų dalelių matmenų tarpusavio santykis, o taip pat įvairių jėgų, veikiančių taip vadinamame megapasaulyje ir mikropasaulyje, santykiai yra maždaug vienodi.
Anglų fizikas teoretikas Paulas Diracas vieną kartą atkreipė dėmesį į tai, kad Visatos matmenų ir elementariųjų dalelių matmenų tarpusavio santykis, o taip pat įvairių jėgų, veikiančių taip vadinamame megapasaulyje ir mikropasaulyje, santykiai yra maždaug vienodi (jie vadinami didžiaisiais Diraco skaičiais) – jie yra apie 10/40. Kaip bebūtų keista, bet ir elektrostatinės sąveikos (Kulono) jėgos ir traukos jėgos santykis, ir Visatos spindulio ir elektrono spindulio santykis, ir Visatos masės ir elektrono masės santykis, ir kvadratinė šaknis iš įkrautų dalelių kiekio Visatoje yra maždaug vienodi. P. Diracas manė, kad taip yra ne šiaip sau ir gali būti paaiškinta fizikos dėsniais, kurių mes kol kas nesuprantame, bet kurie vis tiek formuoja mūsų pasaulį.
10 procentų yra optimali altruistų dalis visuomenėje.
Likusius 90 procentų turi sudaryti egoistai. Jeigu egoistų dar daugiau, tokia visuomenė bus negyvybinga situacijoje, kada žmonės turi padėti vieni kitiems ir kartu išgyventi. Bet jeigu altruistų bus daugiau kaip 10 procentų, jeigu visuomenės nariai ims mažiau galvoti apie naudą ir labiau rūpinsis vargšais ir ligoniais, tai tokios visuomenės gerovė, apskritai imant, pradės mažėti. Tokius rezultatus gavo Rusijos Valdymo problemų instituto darbuotojai, kuriuos jie paskelbė savo tyrimo išvadose „Kokia turi būti altruistų dalis visuomenėje“.
Madrido verslo mokyklos „Instituto de Empresa“ (IE) profesorius Dilney Goncalves, kuris nustatė šį dėsningumą, mano, kad žmonės, viena vertus, yra linkę rašyti į „Facebook“ apie gerąsias gyvenimo puses, o antra vertus, turi savybę vertinti savo gyvenimo kokybę ne pagal objektyvius kriterijus, o lygindami savo gyvenimą su pažįstamų žmonių, tarp jų, „Facebook“ bičiulių, gyvenimu. Nuo tam tikros ribos gausūs pozityvūs statusai bičiulių juostoje ima varyti žmogų į depresiją.
50 metų vidutiniškai trunka Kondratjevo ekonominis ciklas.
Naujų technologijų kūrimas ir tobulinimas priveda prie ekonomikos šuolio, vėliau stebime nuosmukį, kuris, galų gale, baigiasi krize. Paskui ciklas pasikartoja, kilus naujai technologijų bangai. Kondratjevo teoriją pripažįsta toli gražu ne visi šių dienų ekonomistai, nors ekonomikos cikliškumo niekas neneigia.
1790 – 1849
Tekstilės fabrikai, akmens anglies panaudojimas pramonėje;
1850 – 1896
Juodoji metalurgija, geležinkeliai, garo mašina;
1896 – 1940
Sunkiųjų mašinų gamyba, elektroenergetika, elektros varikliai, neorganinė chemija, plieno gamyba;
1940 – 1985
Automobiliai, naftos perdirbimas, masinė gamyba, aviacija ir kosmonautika;
1985 – 2015
Elektronika, informacinės technologijos, lazerinė ir telekomunikacinė technika.
Kokiomis technologijomis prasidės naujas ciklas? Paprastai minimos biomedicina ir nanotechnologijos, bet tiksliai niekas negali pasakyti.
