Brandos egzaminų tvarka ir priėmimo į aukštąsias mokyklas taisyklės šiemet iš esmės nesikeis. Apie tai pirmadienį kalbėta švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus ir Lietuvos mokinių parlamento, Lietuvos moksleivių sąjungos ir Moksleivių akademijos „Civitas“ atstovų susitikime.
Vienintelis pokytis - numatomas naujas studijų finansavimo būdas. Tačiau jis lems tai, kiek lėšų teks konkrečiai aukštajai mokyklai, o ne kokia bus priėmimo tvarka.
Naują finansavimo modelį numato šiuo metu Seime svarstomas Mokslo ir studijų įstatymo projektas. Priėmus įstatymą, būtų įvestas studijų krepšelis - valstybės lėšos, visiškai padengsiančios didesnės dalies studentų studijų išlaidas, praneša Švietimo ir mokslo ministerija.
Valstybė visiškai finansuotų gerai mokyklą baigusiųjų studijas - jie būtų surikiuojami į eilę pagal abiturientams žinomus baigimo kriterijus (egzaminų ir kitus rezultatus), kuriuos aukštosios mokyklos taiko savo priėmimo tvarkoje. Studijų krepšelį būtų galima „nešti“ ir į nevalstybines aukštąsias mokyklas, kuriose iki šiol buvo studijuojama vien savo lėšomis.
Į valstybės finansuojamą vietą patekęs pirmakursis turėtų garantuotą valstybės finansavimą visus studijų metus. Jį prarastų tik tuo atveju, jei iškristų už nepažangumą. Būtų atsisakoma rotacijos sistemos, kai mokantieji ir nemokantieji keičiasi vietomis kas semestrą, todėl stojantieji galėtų drąsiau rinktis kokybiškas, nors ir sunkesnes studijų programas. Planuojama, kad geriausi studentai gautų gerokai didesnes skatinamąsias stipendijas.
Nauja studijų finansavimo tvarka galiotų tik šiais metais įstosiantiems pirmakursiams. Esami studentai ir toliau būtų finansuojami pagal dabar galiojančią tvarką, kai mokantieji ir nemokantieji už studijas rotuojami kas semestrą, atsižvelgiant į rezultatus.
Naujas studijų finansavimo būdas yra viena numatomos mokslo ir studijų reformos dalių. Reformos esmė – naujos galimybės studentams, dėstytojams, aukštosioms mokyklos. Tikimasi, kad paskui gerus studentus į aukštąsias mokyklas „ateisiantis“ studijų krepšelis skatintų universitetus ir kolegijas konkuruoti tarpusavyje, pritraukti pačius geriausius, todėl aukštosios mokyklos stengtųsi užtikrinti kuo aukštesnę studijų kokybę.
Švietimo ir mokslo ministerija pasiūlė aukštosioms mokykloms, nelaukiant naujojo Mokslo ir studijų įstatymo, jau skelbti studentų priėmimo į visų pakopų studijas taisykles ir jose nurodyti atrankos principus bei studijų kainą asmenims, sutinkantiems ją mokėti.
Pirmakursių atrankos principai remsis prieš dvejus metus paskelbtu konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų sritis ir kryptis sąrašu - jis skelbiamas Švietimo ir mokslo ministerijos tinklalapyje adresu www.smm.lt
Abiturientai galės pretenduoti į 16 studijų programų, prašyme išdėliodami jas prioriteto tvarka. Ar pateko į valstybės finansuojamą vietą, kandidatas sužinos pasibaigus priėmimui. Nepatekusieji į valstybės finansuojamas vietas galės rinktis mokamas studijas. Kaip ir ankstesniais metais, aukštosios mokyklos pačios nustato ir skelbia studijų kainą.
Numatoma, kad nuo liepos 1 d. veiks efektyvi paskolų su valstybės garantija sistema. Brandos egzaminų tvarka šiemet taip pat nesikeičia. Liko lygiai mėnuo abiturientams pasirinkti, kokius brandos egzaminus laikys. Kad gautų brandos atestatą, mokiniai privalo išlaikyti tris egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir du pasirinktų dalykų egzaminus.
Indrė Sesartė
