Naujausi atmosferos sudėties tyrimo, atlikto Arkties regione esančioje tarptautinėje tyrimų stotyje, duomenys liudija, kad anglies dvideginio koncentracija Šiaurės pusrutulyje praėjusią savaitę pasiekė rekordinį lygį per 50 metų.
Svalbardo salyne (Norvegija) veikiančioje Zeppelino tarptautinėje tyrimų stotyje, kurioje dirba Norvegijos Atmosferos tyrimų instituto ir kitų šalių mokslininkai, atlikti naujausi matavimai atskleidė, kad, nepaisant dėl ekonomikos nuosmukio pernai ir šiemet sumažėjusių pramoninių „šiltnamio dujų“ emisijų, anglies dvideginio koncentracija atmosferoje auga neregėtais tempais.
Praėjusią savaitę Zeppelino stotyje buvo užfiksuota, kad anglies dvideginio koncentracija viršijo 397 dalių iš milijono lygį ir, lyginant su 2008 m., padidėjo daugiau nei 2,5 milijono dalių. Iki pramoninės revoliucijos laikų CO2 koncentracija Žemės atmosferoje siekė apie 280 dalių iš milijono, skelbia britų dienraštis „Guardian“.
Pasak jo, Svalbarde užregistruota anglies dvideginio koncentracija paprastai būna didesnė, nei pasaulinis vidurkis, tačiau mokslininkai tvirtina, kad dabartinis CO2 lygis yra beprecedentis net ir šioje stotyje, esančioje 474 m aukštyje virš jūros lygio, toli nuo visų įmanomų taršos šaltinių ir laikomoje kone idealia vieta atmosferos tyrimams vykdyti. Pasak Norvegijos Poliarinių tyrimų instituto atmosferos fizikos profesoriaus Johano Stromo, tokia anglies dvideginio koncentracija yra didžiausia per 50 praėjusių metų.
„Problema – ne pati anglies dvideginio koncentracija, nes Žemė prie jos prisitaikys. Didžiausią nerimą kelia jos kitimo greitis. Dabar CO2 lygis išauga po 2 – 3 dalis iš milijono kasmet“, – sakė mokslininkas.
Pasak jo, šių dujų koncentracija didėja kur kas sparčiau, nei prieš 10 – 20 metų – permainos esančios akivaizdžios. „Dar niekad CO2 koncentracija nedidėjo taip greitai“, – pridūrė J. Stromas.
2007 m. vidutinis metinis anglies dvideginio koncentracijos didėjimas siekė 2,14 dalių iš milijono. Tai buvo ketvirtieji metai iš 6 paskutiniųjų, kai CO2 koncentracija per metus padidėdavo daugiau nei 2 dalimis iš milijono. Nuo 1970 iki 2000 m. CO2 koncentracija kasmet išaugdavo vos po 1,5 dalį iš milijono, tačiau nuo 2000-ųjų ėmė didėti vidutiniškai po 2,1, rašo „Guardian“.
JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos Žemės sistemų tyrimų laboratorijos Boulderyje chemikas Thomas Conway‘us pastebi, kad anglies dvideginio koncentracija atmosferoje konkrečioje vietoje gali svyruoti, tačiau 2,5 dalių iš milijono metinis padidėjimas esąs „ties skalės riba“.
Anot jo, matavimai Svalbarde atspindi bendrą CO2 koncentracijos didėjimo atmosferoje tendenciją. Esą kol nebus sumažintas mineralinio kuro naudojimas, tol nemažės iš CO2 lygis. O jei anglies bei naftos produktų vartojimas didėja, augs ir anglies dvideginio koncentracija.
D. Britanijos Meteorologijos tarnybos Hadley centro Ekseteryje klimato prognozių skyriaus vadovė daktarė Vicky Pope pastebėjo, kad naujausių matavimų Svalbarde rezultatai yra „išties didelis skaičius“. „Atrodo, kad tai tikras Arkties fenomenas“, - sakė ji.
Mokslininkų teigimu, anglies dvideginio koncentracija Arktyje paprastai yra didesnė už pasaulinį vidurkį, nes Šiaurės pusrutulyje yra didesni sausumos plotai ir vykdoma aktyvesnė žmonių veikla, todėl pramonės objektai ir transporto priemonės išmeta daugiau CO2 dujų, nei pietiniame pusrutulyje.
Pasak dienraščio, Zeppelino tyrimų stotis Svalbarde yra maždaug už 1100 kilometrų nuo Šiaurės ašigalio. Nors ji yra toli nuo pagrindinių atmosferos taršos dėl žmonių veiklos šaltinių, atmosferos cirkuliacija į Arktį atneša orą iš Europos ir Šiaurės Amerikos.
Profesorius Johanas Stromas augančią anglies dvideginio koncentraciją laiko neabejotinu dėl žmonių veiklos keičiamos atmosferos sudėties įrodymu. „Akivaizdu, kad tai žmogaus veiklos sukeltas efektas. Net jei sustabdytume CO2 emisijas, pasekmių išvengti nepavyktų... Turėtume tūkstančius metų gyventi esant tokiai koncentracijai, bet tai nereiškia, kad galime sėdėti susidėję rankas ir nieko nedaryti“, - sakė jis.
