JAV Nacionalinio sniego ir ledo tyrimų centro (NSIDC) mokslininkai mano, kad šiemet Šiaurės ašigalį gaubianti ledo danga gali ištirpti, skelbia „New Scientist“. Pasak specialistų, dėl įvairių su pasauliniu atšilimu siejamų veiksnių Arkties ledynai darosi vis plonesni ir labiau pažeidžiami.
2007-ųjų rugsėjį ledo danga Arkties vandenyne rekordiškai sumažėjo ir net atvėrė laivybai vadinamąjį Šiaurės vakarų kelią nuo Grenlandijos iki Aliaskos. Šią žiemą ledo plotai vėl padidėjo, ir 2008-ųjų kovą ledynai Arktyje užėmė kur kas didesnį plotą, nei prieš metus. Ir nors žiniasklaida tai įvertino kaip gerą naujieną, mokslininkų teigimu, nuo 1978 m. stebima Arkties ledynų mažėjimo tendencija išlieka ir toliau.
Ledo danga Arktyje didžiausia būna kovo mėnesį, tačiau, NSIDC skaičiavimais, maksimalus jos dydis kasmet sumažėja vidutiniškai 44 tūkst. kvadratinių kilometrų. Palydovinėse nuotraukose matyti, kad šiuo metu didžioji Arkties ledo plotų dalis – plonas jaunas ledas, susidaręs tik praėjusį rudenį. Plonas ledo sluoksnis kur kas pažeidžiamesnis, nei storas, kuris formuojasi ne vienerius metus.
Dabar plonas ledas dengia net Šiaurės ašigalį, todėl didėja tikimybė, kad šiemet ledo danga čia apskritai išnyks, teigia mokslininkai.
Jiems kelia nerimą tai, kad daugiametis ledas, kuris neištirpo praėjusią vasarą, formuojasi ne taip greitai, kaip tirpsta Arkties ledynai. Kasmet beveik pusė vienerių metų senumo ledo, kuris susidaro nuo rugsėjo iki kovo, per vasarą ištirpsta. 2007 m. ištirpo beveik visa vienerių metų ledo danga.
Šiuo metu didžioji viso Arkties vandenyną dengiančio ledo dalis – plonas ir jaunas ledas. Net jei šiemet ištirps tik pusė vienerių metų ledo, šių metų vasarą ledo padengtas vandenyno plotas bus itin mažas, skelbia „New Scientist“.
