Apie šio stereotipo gajumą ir studijų kolegijose ypatumus pasakoja Klaipėdos valstybinės kolegijos Studijų ir karjeros centro vadovė Vilma Bridikienė. Ši kolegija yra lyderė tarp Vakarų Lietuvos kolegijų, pritraukianti net 41 proc. pirmąsias savo studijas šiame regione besirenkančių studentų.
Į aukštąją mokyklą lydi šeima
„Neretai į aukštąją mokyklą atvyksta ne tik stojantieji, bet ir visa šeima. Tai parodo, kad sprendimai kur studijuoti yra svarbūs ne tik pačiam stojančiajam, bet ir jo artimiesiems. Abiturientai ne tik patys svarsto visas galimybes, bet ir konsultuojasi su aplinkiniais. Pastebėjome, kad didžiausi patarėjai tampa stojančiojo tėveliai. Tikrai pasitaiko atvejų, kada šie ragina pasirinkti universitetines studijas bet kokia kaina, o to priežastimi būna senos svajonės ir lūkesčiai, kurių patiems nepavyko išpildyti.
Tokiems tėvams universitetinės studijos atrodo sėkmės garantas. Visgi, visuomet pabrėžiu, kad sėkmė susideda iš daugybės veiksnių ir viskas priklauso nuo pačio žmogaus. Tik įvertinus asmenines savybes ir būsimus poreikius atsiras motyvacija studijoms, o vėliau ir sėkmingam darbui. Aukštojo mokslo diplomas, nesvarbu kur įgytas, universitete ar kolegijoje yra tik įrankiai, kurie gali padėti darbo rinkos naujokui, sėkmingai žengti pasirinktu keliu,“ – pasakoja Studijų ir karjeros centro vadovė.
Pašnekovės teigimu, kartais gali atrodyti, kad pats abiturientas neturi aiškių norų ir tikslų. Visgi, būtent aplinkinių ir tėvų spaudimas neleidžia jų įvardinti. Jauni žmonės bijo pasirinkti ne taip, suklysti, todėl ir pasikliauja kitų patarimais.
„Aš patarčiau renkantis studijas įsiklausyti į tai, ką sako intuicija. Juk parduotuvėje renkantis rūbus retai galime paaiškinti, kodėl pasirinkome būtent vieną ar kitą. Mes tiesiog žinome ir renkamės tai, kas atitinka mūsų asmenybę, leidžia jaustis gerai. Taip pat ir renkantis studijas patarčiau rinktis tą sritį, kuri leistų jaustis patogiai.“
Kolegijos norintiems greičiau įsidarbinti
Klaipėdos valstybinės kolegijos Studijų ir karjeros centro vadovė teigia, kad ši aukštoji mokykla stengiasi atitikti dabartinio jaunimo poreikius. Šiems būdingas noras kuo daugiau iš gyvenimo paimti, gyventi greičiau, o koleginės studijos būtent ir yra orientuotos į greitą pasirengimą profesinei veiklai. Daugelis atėjusių abiturientų pabrėžia, kad yra motyvuoti kuo greičiau susirasti darbą. Tą parodo ir 2015 m. statistiniai duomenys apie paskutinio kurso studentus – beveik pusė šių, apie 44 proc., jau yra pradėję savo profesinę veiklą ir studijas derina su darbu.
„Studijos kolegijoje remiasi principu – išklausau, čia ir dabar išbandau, suformuoju įgūdį ar jo pradmenis ir ieškodamas darbo jau galiu pasigirti turimomis kompetencijomis. Praktikų metu, gabius studentus pastebi darbdaviai. Šie patys siūlo galimybę derinti darbo grafiką su studijomis, kad tik toks darbuotojas pasiliktų.
Studentus visada mokome, kad rinktis reikia ne tik darbdaviui darbuotoją, bet ir jiems darbdavį. Praktikų metu studentas turi galimybę pamatyti pasirinktos profesijos specifiką, išbandyti save įvairioje profesinėje veikloje, ir nuspręsti, kurios jam arčiau širdies, o kuriose tikrai nenorėtų dirbti. Tokiu būdu po studijų nebereikia klaidžioti ieškant darbo, tampa aiškūs prioritetai, ką pasirinkti,“ – pasakoja Vilma Bridikienė.
Nebereiks išlyginamųjų studijų
Stojantieji dažnai nerimauja ar baigus kolegines studijas ir įgijus profesinio bakalauro laipsnį galima siekti magistro laipsnio. Švietimo ir mokslo ministerija priėmė pakeitimus diplomo priedėlio 6 priede, kuriame įtvirtinta nuostata, kuri leidžia stoti į magistrantūros studijų programas turint profesinio bakalauro laipsnį, tad išlyginamųjų studijų nebereikia.
Pašnekovės teigimu, tiems, kurie svajoja apie mokslininko kelią vienareikšmiškai reikia rinktis studijas universitetuose. Visgi, tie, kurie nori greitai ir efektyviai įsilieti į darbo rinką turėtų rimtai apsvarstyti ir studijų kolegijose privalumus. Priimant tokį svarbų sprendimą ateičiai nevertėtų vadovautis stereotipais.
