Saulė tarpžvaigždine erdve juda lėčiau nei manyta, o tai reiškia, kad didžiulė smūginė banga, kuri, kaip teigta, yra priešais Saulę, iš tiesų gali neegzistuoti.
Šis naujas atradimas gali turėti įtakos mokslininkų žinioms apie didelės energijos kosminius spindulius, galinčius kelti grėsmę astronautams, teigia tyrėjai.
Saulė ir jos planetos apsuptos krūvį turinčių dalelių ir magnetinių laukų burbulo, kuris vadinamas heliosfera. Heliosferos pakraštys, ten, kur jis susiduria su tarpžvaigždinėmis dujomis ir dulkėmis, vadinamas heliopauze. Ji žymi išorinę Saulės sistemos ribą, rašo SPACE.com.
Maždaug ketvirtį amžiaus tyrėjai manė, kad Saulė kosmose juda pakankamai greitai, kai heliosfera, besiskindama kelią pro tarpžvaigždinę medžiagą, sukurtų smūginę bangą, vadinamą kilio banga.
„Garsinis ūžesys, kurį sukelia garso barjerą peržengiantis lėktuvas, yra žemiškas kilio bangos pavyzdys“, – teigė tyrimo autorius Dave'as McComasas, kosmoso tyrinėtojas iš Southwesto tyrimų instituto San Antonijuje, Teksase.
„Kai lėktuvas pasiekia viršgarsinį greitį, priešais jį esantis oras negali pasitraukti į šalį pakankamai greitai. Kai lėktuvas pasiekia garso greitį, akimirksniu pasikeičia sąveika, o tai sukelia smūginę bangą“, – aiškino jis.
Nauji stebėjimai rodo, kad mūsų Saulė juda lėčiau nei manyta anksčiau. Ji juda per lėtai, kad sukurtų kilio bangą.
„Dabar aptikome, kad mūsų saulė neturi kilio bangos. Tai stebina ir šiek tiek šokiruoja, be to, daugelį dalykų dabar reikia perdaryti. Astronomų bendruomenė pastaruosius du ar tris dešimtmečius praleido tirdama tai, kas iš tiesų neegzistuoja“, – teigė D. McComasas.
NASA kosminio aparato IBEX (angl. Interstellar Boundary Explorer“, nuotoliniu būdu tiriančio dalelių sąveikos Saulės sistemos pakraštyje pobūdį, duomenys atskleidė, kad Saulė per vietinį tarpžvaigždinį debesį keliauja maždaug 83,7 tūkst. kilometrų per valandą greičiu. O tai maždaug 11,25 tūkst. kilometrų per valandą lėčiau nei manyta anksčiau. Dėl tokio greičio sumažėjimo spaudimas, kurį patiria heliosfera, sumažėja maždaug ketvirtadaliu, o to pakanka, kad kilio banga nesusidarytų.
„Instrumentai, kuriais galime tiesiogiai stebėti mūsų judėjimą vietinės tarpžvaigždinės terpės atžvilgiu yra modernesni, leidžiantys atlikti tikslesnius matavimus“, – teigė D. McComasas.
IBEX duomenys ir dviejų NASA zondų „Voyager“ stebėjimai taip pat rodo, kad tarpžvaigždinės terpės magnetinis laukas yra stipresnis nei anksčiau manyta. Tai reiškia, kad Saulė turėtų judėti dar greičiau, kad kilio banga susidarytų. Visa tai leidžia tikėti, kad tokia banga greičiausiai neegzistuoja.
„Nors kilio banga tikrai egzistuoja priešais daugelį kitų žvaigždžių, mes nustatėme, kad mūsų Saulės sąveika nepasiekia kritinės ribos, kad smūgis susiformuotu. Taigi banga yra tikslesnis apibūdinimas to, kas vyksta priešais mūsų heliosferą, panašiai kaip banga, kurią sukuria vandens paviršiumi slystantis valties pirmagalys“, – kalbėjo D. McComasas.
Daugiau žinių apie heliosferą galėtų padėti geriau suprasti, kaip ji mus apsaugo nuo pavojingų didelės energijos kosminių spindulių, sklindančių iš kosmoso platybių.
„Heliosfera apsaugo nuo maždaug 90 proc. kosminių spindulių. Jei jos nebūtų, kosminiai spinduliai darytų poveikį kosminiams skrydžiams ir net galbūt gyvybei Žemėje. Įdomu svarstyti galimybę, jog galbūt astrosfera yra būtina tam, kad aplink žvaigždes egzistuotų gyvybė, kad ji apsaugotų sistemas nuo galaktinės kosminės radiacijos“, – svarstė mokslininkas.
Tai, kad mūsų Saulės sistema neturi kilio bangos, gali reikšti, kad mes nuo kosminių spindulių esame apsaugoti šiek tiek labiau nei manyta.
„Mažesnis greitis, kuriuo Saulė keliauja vietinės tarpžvaigždinės terpės atžvilgiu, reiškia, kad šiuo metu heliosfera patiria mažesnį spaudimą, taigi didesnė sritis gali atspindėti kosminius spindulius“, – teigė D. McComasas.
„Tačiau tolimoje praeityje, Saulei keliaujant orbita aplink galaktiką, ji neabejotinai keliavo pro tankius debesis, taigi galbūt heliosfera buvo suspausta tuomet, ir mus galaktinė spinduliuotė veikė labiau. Tolimoje ateityje tai neabejotinai vėl atsitiks“, – pridūrė mokslininkas.
Naujojo tyrimo rezultatai skelbiami žurnale „Science“.
