Astronomai Saturne aptiko naujo tipo pašvaistę, juosiančią pietinį planetos ašigalį. Iš Žemės ją pastebėti pavyko infraraudonųjų spindulių teleskopu.
Jau anksčiau žinota, kad Saturne susidaro ovalo formos pašvaistės, kurios reguliariai švyti ties abiem planetos ašigaliais. Tačiau naujas tyrimas atskleidė, kad egzistuoja ir vadinamosios antrinės žiedo pavidalo pašvaistės. Jos švyti labai silpnai, todėl pirmoji iš buvo pastebėta tik dabar, skelbia „New Scientist“.
Mokslininkai mano, kad įprastos Saturno poliarinės pašvaistės susidaro dėl Saulės vėjo – taip pat, kaip ir Žemės pašvaistės. Kai įkrautų dalelių srautas iš Saulės susiduria su planetos atmosfera, jonosferoje kylančios magnetinės audros nušviečia ašigalių padangę trūkčiojamu švytėjimu.
Tačiau dabar astronomai mano, kad Saturne yra dar vieno tipo pašvaistė. Ji panaši į pašvaistę Jupiteryje, kurią sukelia aplink šią planetą besisukantys palydovai, kas sekundę į orbitą aplink dujų milžinę išmetantys maždaug vieną toną medžiagos.
„Mums pavyko aptikti pašvaistę, kuri labai panaši į Jupiterio“, - pareiškė Leičesterio universiteto (D. Britanija) astronomas Tomas Stallardas.
Manoma, kad nuolatinę Saturno pašvaistę sukelia jo palydovas Enceladas, per sekundę į orbitą išmetantis apie 100 kg vandens garų. Šis vulkaninės kilmės reiškinys buvo pastebėtas 2005 m.
Antrines pašvaistes Saturne labai sunku įžiūrėti. T. Stallardui ir jo kolegoms pavyko vieną jų užfiksuoti į pietinį Saturno ašigalį nukreiptu infraraudonųjų spindulių teleskopu. Kol kas neaišku, ar tikrai šio švytėjimo priežastis – vulkaninis Encelado aktyvumas. Pasak „New Scientist“, kad tai būtų patvirtinta, astronomams reikės nustatyti tiesioginį Encelado ir Saturno magnetinio lauko sąveikos ryšį.
