Kauno technologijos universiteto Studentų miestelyje, Nacionaliniame atviros prieigos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centre, kuris yra „Santakos“ slėnio (ES struktūrinių fondų finansuojamo projekto) dalis, baigiama įrengti viena pirmųjų tokio tipo laboratorijų Lietuvoje – švarusis kambarys.
Jo vertė – 1,5 mln. Lt, sakoma KTU pranešime. Švariajame kambaryje bus atliekami moksliniai ir taikomieji aukštųjų technologijų bei nanotechnologijų sričių tyrimai. Tikimasi, kad šioje unikalioje laboratorijoje bandymus ir būtinąją mažąją gamybą ypač švariomis sąlygomis galės atlikti smulkios ir vidutinės įmonės, dirbančios su mikro- ir nanoobjektais bei struktūromis.
Pasak KTU atstovų, aukštosios technologijos reikalauja ypač modernios įrangos, aplinkai taip pat keliami itin griežti reikalavimai. Dirbant su mikro- ir nanoobjektais ir struktūromis svarbūs ne tik visiems suprantami aplinkos parametrai: temperatūra, slėgis, drėgmė, bet ir įvairių dalelių (dulkių, mikrobų ar aerozolių) koncentracija aplinkoje.
Nuo kelių dešimtųjų iki kelių mikrometrų dydžio dulkelė, nusėdusi ant darbinio paviršiaus, gali sugadinti ištisą nanoobjektų masyvą ar pakeisti paviršiaus savybes. Kad taip neatsitiktų, sukurti pirmieji švarieji kambariai (angl. clean room), kuriuose stebima ir kontroliuojama aplinka sudaro galimybes puikiai veikti puslaidininkiniams mikroelektronikos prietaisams. Švarieji kambariai laikomi vienu iš esminių technologinių veiksnių.
KTU Medžiagų mokslo instituto direktorius prof. Sigitas Tamulevičius teigė, kad KTU Nacionaliniame atviros prieigos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centre įrengiamas švarusis kambarys yra pirmasis tokios švarumo klasės kambarys Lietuvoje. Jame bus sukaupta technologinė ir analitinė įranga, kuria mokslininkai atliks šiuolaikinius tyrimus.
„Tokia šiuolaikinė laboratorija jau dabar tarnauja vykdomiems moksliniams projektams, kurių vertė – daugiau nei 0,5 mln. Lt, orientuotiems į nanostrukūrinių medžiagų, nanostruktūrų bei optinių jutiklių, naudojančių šias unikalias medžiagas, kūrimą. Anksčiau tokius darbus buvo galima atlikti tik aukščiausio lygio Europos laboratorijose, šiandien tokios laboratorijos pagrindai jau padėti Kaune,“ – pabrėžė prof. Sigitas Tamulevičius.
Miesto patalpoje viename kubiniame metre yra maždaug 35 000 000 dalelių, kurių dydis yra nuo 0,5 μm ir daugiau. Norint sumažinti dalelių koncentraciją patalpoje, oras daug kartų filtruojamas pro didelio paviršiaus ir efektyvumo filtrus, kurie įrengiami švariojo kambario lubose. ISO (kokybės valdymo sistemų standartas) penktai ir aukštesnėms klasėms pasiekti naudojamas laminarinis (sluoksniuotas) kontroliuojamos spartos oro srautas. Su tokiais sudėtingais inžineriniais įrenginiais pavyksta esmingai sumažinti pašalinių dalelių koncentraciją. Pavyzdžiui, ISO pirmos klasės (pačios aukščiausios) aplinkoje tėra 12 dalelių kubiniame metre, o jų matmenys neviršija 0,2 mikrometrų.
Aukštos klasės švarusis kambarys KTU Nacionaliniame atviros prieigos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centre įkurtas Pietų Danijos ir Kauno technologijos universitetų bendradarbiavimo dėka, sakoma pranešime.
