Už 5000 šviesmečių nuo Žemės aptikta sumažinta Saulės sistemos kopija.
Mokslininkų atrasta tolima planetų sistema, labai į Saulės sistemą, padidino nežemiškos gyvybės aptikimo galimybę, rašo britų dienraštis „Telegraph“.
Astronomai už maždaug 5 tūkstančių šviesmečių nuo Žemės aptiko dvi naujas planetas, kurios sukasi aplink dvigubai už mūsų Saulę mažesnę žvaigždę. Pasak dienraščio, ši sistema kodiniu pavadinimu OGLE-2006-BLG-109L primena šiek tiek sumažintą Saulės sistemos kopiją. Abi šios planetos – dujų milžinės, savo proporcijomis beveik atitinkančios Jupiterio ir Saturno proporcijas Saulės atžvilgiu.
Mažesnioji planeta yra maždaug dvigubai toliau nuo savo žvaigždės, nei didesnioji. Saturnas taip pat yra beveik dvigubai didesniu atstumu nuo Saulės, nei Jupiteris.
Šį atradimą padarę planetologai mano, kad gali būti aptiktos arčiau žvaigždės besisukančios uolinės planetos, panašios į Merkurijų, Venerą, Žemę ir Marsą. Pasak dienraščio, iki šio laiko mokslininkai kosmose yra atradę apie 250 planetų, tačiau buvo nustatyta, kad tik 25 iš jų priklauso planetų sistemoms.
OGLE-2006-BLG-109L atradimas, kuriam daug vietos skyrė žurnalas „Science“, pradžiugino astronomus: neatmestina galimybė, kad egzistuoja daug kitų planetų sistemų, panašių į mūsiškę, rašo „Telegraph“.
Pernai astronomams pavyko aptikti į Žemę panašią planetą, pavadintą „Gliese 581c“. Planeta, kurios skersmuo tris kartus didesnis, nei Žemės, sukasi aplink žvaigždę, esančią už 20,5 šviesmečių nuo mūsų, tačiau kitos šios sistemos planetos nepanašios į Saulės planetas.
„Galima tai pavadinti laimingu atsitiktinumu, bet aš manau, kad tai paprasčiausiai reiškia, jog tokios planetų sistemos yra įprastas dalykas mūsų Galaktikoje“, - pareiškė astronomų grupei vadovavęs Ohajo valstijos (JAV) universiteto astronomijos docentas Scottas Gaudis.
Pasak dienraščio, nežemiškos gyvybės paieškomis užsiėmę mokslininkai paprastai remiasi tuo, kad didžiausia tikimybė ją atrasti yra vadinamojoje „gyvybei tinkamoje zonoje“ esančiose uolinėse planetose. „Gyvybės zona“ yra toje planetų sistemos dalyje, kurioje temperatūra leidžia vandeniui išlikti skystam.
Škotijos St. Andrews universiteto astronomijos profesorius Keithas Horne‘as dienraščiui sakė, kad neseniai aptikta planetų sistema išsiskiria tuo, kad dvi pačios didžiausios jos planetos panašios į didžiausias Saulės sistemos planetas. „Tai gana netikėta. Remiantis šiuo faktu galima būtų daryti prielaidą, kad Saulės sistemos tipo planetų sistemos yra santykinai plačiai paplitusios. Jei mes sužinotume, kad Žemės tipo planetos – įprastas reiškinys, beliktų jas surasti ir išsiaiškinti, ar jose egzistuoja kokios nors gyvybės formos“.
Naujoji planetų sistema buvo atrasta pasitelkus pasaulinį 11 teleskopų, tarp kurių buvo ir D. Britanijai priklausantis „Liverpulio“ teleskopas Kanarų salose, tinklą, rašo „Telegraph“.
Atradimas buvo padarytas naudojant vadinamąjį „gravitacinio mikrolęšio“ efekto (pro žvaigždes ir kitus masyvius objektus sklindantys šviesos spinduliai iškreipiami) metodą. Įsiterpiančio objekto gravitacija iškreipia aplinkinę erdvę ir tarsi lęšis padidina antrame plane esančių objektų šviesos stiprumą.
Šią techniką pirmasis pasiūlė Albertas Einsteinas. Kad būtų galima naudotis šiuo metodu, žvaigždė turi praslinkti beveik tiesiai tarp stebėtojo ir stebimos planetos ar žvaigždės.
„Teoretikai spėliojo, ar dujų milžinės kitose žvaigždžių sistemose formuojasi taip pat, kaip ir mūsų sistemoje. Atrastoji planetų sistema, iš visko sprendžiant, patvirtina tokią prielaidą“, - dienraščiui sakė Ohajo valstijos universiteto astronomijos docentas S. Gaudis.
O Škotijos St. Andrews universiteto daktaras Martinas Dominikas, atkreipęs dėmesį, kad didžioji dalis aplink kitas žvaigždes besisukančių planetų sistemų gerokai skiriasi nuo Saulės sistemos, pastebėjo, jog paskutiniuoju metu padaryti atradimai atskleidė didėjantį panašumą. „Galima tikėtis, kad anksčiau ar vėliau – greičiau anksčiau, negu vėliau – kas nors kitos žvaigždės orbitoje atras Žemės masės planetą. Galbūt tai būsime mes“, - sakė jis dienraščiui „Telegraph“.
