Nepaisant nedidelės „Samsungo“ patirties fotoaparatų gamyboje, GX-20 galima laikyti puikiu ir pakankamai rimtu įrankiu patyrusiam fotomėgėjui.
Antrajame šių metų FOTO numeryje dalijomės įspūdžiais apie vidutinės klasės „Pentax K20D“. Ne paslaptis, kad kuriant šį modelį buvo glaudžiai bendradarbiaujama su bendrove „Samsung Techwin“. Pastaroji ne tik pagamino naujojo aparato jutiklį, bet ir nemažai prisidėjo prie kitų elektronikos dalių kūrimo. Iš šio bendradarbiavimo gimė mūsų bandytojo modelio brolis dvynys – „Samsung GX-20“. Lietuvoje šis modelis menkai žinomas – „Samsung“ su veidrodiniais skaitmeniniais fotoaparatais daugiausia dėmesio šiuo metu skiria namų rinkai.
Kad nesikartotume, straipsnyje labiau akcentuosime „dvynukų“ skirtumus ir daugiau dėmesio skirsime vaizdo atkūrimo galimybes iliustruojančioms nuotraukoms (netilpusias, taip pat ir ISO testinius kadrus galėsite pasižiūrėti www.efoto.lt).
Kadras eksponuotas taip, kad „neišdegtų“ dangus. RAW keitiklyje nesunkiai pavyko pašviesinti šešėlius ir išgauti maksimalų detalumą.
Vos paėmęs GX-20, iš karto pastebiu nedidelius dizaino skirtumus – šiek tiek kitokios korpuso linijos, kitokia mygtukų forma. Dideli ir plokšti „Samsungo“ mygtukai lengviau spaudžiami, tačiau „PENTAX“ analogiškame modelyje juos lengviau atrinkti apgraibomis. Dėl kitokios korpuso formos „Samsungui“ netinka vienintelis K20D priedas – akumuliatorių blokas. Kad visi kiti sisteminiai priedai visiškai suderinami, įsitikinau fotografuodamas su „Pentax AF360FGZ“ blykste, „Pentax FA 50/1.4“ ir keliais „PENTAX“ KAF bajonetui skirtais „Sigmos“ objektyvais. Veikė net toks sudėtingas darbo režimas, kaip nutolusios blykstės valdymas įmontuotąja.
ISO 3200. Kairėje kadro pusėje triukšmai mažinti apdorojant RAW failą, dešinėje - triukšmų slopinimas netaikytas.
Daugiau skirtumų pastebiu įjungęs fotoaparato meniu – jo dizainas visiškai kitoks. „Samsungo“ inžinieriai meniu suteikė daug šiuolaikiškesnę išvaizdą. Bet atidžiau pažiūrėjęs matau tą pačią struktūrą kaip ir „PENTAX“. Išskyrus kelis skirtumus: ilgas naudotojo nuostatų sąrašas padalintas į dvi dalis, vaizdo parametrų meniu, be standartinių, galimi ir trys naudotojo nuostatų rinkiniai („PENTAX“ siūlo tik standartinius su keičiamais parametrais). „Samsungo“ modelis turi daugiau parinkčių verčiant RAW failus į JPEG tiesiog fotoaparate. Ypač mane sužavėjo naudotojo nuostata, leidžianti ryškumo gylio peržiūros jungikliui priskirti rankinio spalvų balanso nustatymo funkciją – jei fotografuojama kintančio sudėtingo apšvietimo sąlygomis, galimybė vienu mygtuko paspaudimu nustatyti naują rankinį spalvų balansą yra tiesiog nepamainoma. Yra ir praradimų – RAW formatas tik „dng“, o šiek tiek mažiau vietos diske užimančio „pef“ nėra. Taip pat GX-20 neturi dinaminio diapazono plėtimo galimybės. „PENTAX“ ši funkcija nėra itin vaizdi, tačiau subtiliai sumažina „išdegimų“ kiekį nuotraukoje. Beje, įdomi detalė: atsiradus K10D, GX-10 modeliams, „PENTAX“ ir „Samsungas“ skelbė, kad skirtumai tarp jų daugiau nei programiniai. Tačiau interneto forumuose nesenai buvo kalbama apie tiesiog parduotuvėje pirktą GX-10, kuriame veikė „PENTAX K10D“ programinė įranga. Šio unikalaus aparato naudotojui tai sukėlė nepatogumų, nes kai kurių valdymo priemonių pažymėtos padėtys buvo sukeistos vietomis.
Fotografuojam
Aptarę valdymą, pereikime prie praktinio fotografavimo. Kartu su „PENTAX“ sukurtas korpusas rankose guli beveik idealiai – mygtukų vietos puikiai parinktos, valdymo veiksmus, rodos, atlieki net negalvodamas. Netrukdo netgi tai, kad kai kurios funkcijos iškeltos į atskirą funkcinį meniu, o ne įjungiamos atskirais mygtukais. Gan sunkus, nuo drėgmės ir dulkių apsaugotas fotoaparatas puikiai sureguliuotas. Per pusmetį, praėjusį nuo K20D apžvalgos, su „Nikono“ fototechnika susipažinau išsamiau, tad žvelgiau į fotoaparatus dvynius jau kiek kitomis akimis. Pakeitęs stovyklą, pirmiausia pastebėjau kur kas „minkštesnį“ „Nikono“ užrakto veikimą. GX-20 šiuo atžvilgiu siurprizo nepateikė – veidrodis „kala“ taip pat kietai, kaip ir „PENTAX“ modelių. Ši savybė ne tik lemia garsesnį veikimą, bet ir juntamai komplikuoja fotografavimą, kai nustatytas santykinai ilgas išlaikymas (1/20–1/90 s). Anksčiau kaltinau tik prastai veikiančią automatinio fokusavimo sistemą esant prastam apšvietimui, tačiau dabar manau, kad neryškumui nemažą įtaką daro ir veidrodžio sukeliamos vibracijos. Nedaug gelbsti ir jutiklio poslinkiu pagrįstas stabilizavimo mechanizmas. Fokusavimas taip pat panašus į K20D – geroje šviesoje pakankamai tikslus ir greitas, tačiau esant komplikuotam apšvietimui dažnos nedidelės paklaidos: kadras nebūna visiškai sugadintas, tačiau nebetinka didesnių formatų atspaudams. Palyginti su ankstesniais modeliais, tikslesnis tapo nepertraukiamas fokusavimas.
50 mm, F2.8, ISO 100, 1/500 s
Pažvelkime į fotografavimo rezultatus. Testuodamas K20D, neturėjau galimybės naudoti RAW formato, kurį šiaip naudoju nuolat. Dabar K20D/GX-20 jau atpažįsta daugelis RAW keitiklių, todėl rinkausi šį formatą. Neįjungus triukšmų slopinimo funkcijos spalvinis triukšmas šešėliuose tampa matomas jau esant jautrumui ISO 400. Tačiau jį lengva pašalinti, todėl net jautrumo reikšmę nustačius ISO 3200 fotografuoti kadrai, tinkamai apdoroti, gali būti visai naudotini. Jautrumas ISO 6400 naudotinas tik esant būtinybei – triukšmai labai ryškūs, o jų slopinimas stipriai sumažina detalumą. „Samsung GX-20“ automatinio spalvų balanso funkcija veikia gana gerai, ekspozicija pakankamai tiksli. Su „PENTAX“ ir „Samsungo“ veidrodiniais fotoaparatais nesunku kontroliuoti „išdegimus“ – šie fotoaparatai linkę, esant reikalui, fotografuoti tamsiau, tačiau išsaugoti šviesias kadro zonas. Tamsios nuotraukos, vėliau jas apdorojant, nesunkiai koreguojamos. Kita vertus, „išdegusiose“ vietose papildomų detalių nepavyks gauti netgi iš RAW formato nuotraukos.
Judančius objektus automatinio fokusavimo sistema „gaudo“ patikimiau nei ankstesnių modelių.
Komplekte esantis 18–55/3.5–5.6 objektyvas neatskleidžia visų GX-20 galimybių, tačiau padeda gauti visai neblogus rezultatus net gana kritiškomis fotografavimo sąlygomis: palyginti nedaug vidinių atspindžių (zuikučių), gerą kontrastą esant stipriems šviesos šaltiniams. Tiesa, juntamos gan stiprios chromatinės aberacijos. Objektyvo ryškumas visai neblogas.
Apibendrindamas įspūdžius galiu pasakyti, kad, nepaisant nedidelės „Samsungo“ patirties fotoaparatų gamyboje, GX-20 galima laikyti puikiu ir pakankamai rimtu įrankiu patyrusiam fotomėgėjui. Prastoka automatinio fokusavimo sistema ir „kietas“ veidrodžio veikimas kiek apsunkina darbą prasto apšvietimo sąlygomis, tačiau jei dažniau fotografuojate dieną ar mėgstate naudoti trikojį – GX-20 nenuvils. Juolab kad jis visiškai suderinamas su dauguma „PENTAX“ sistemai skirtų priedų. Renkantis „Samsung GX-20“ ar „Pentax K20D“, svaresni koziriai liko „PENTAX“ pusėje – dinaminio diapazono plėtimo funkcija, kompaktiškesnis „pef“ formatas. Tačiau „Samsungas“ pranašesnis kitais atžvilgiais: jo geriau suprogramuotas meniu, patogi rankinė spalvų balanso nuostata.
Privalumai:
Geriausia raiška užimame rinkos segmente
Puiki ergonomika
Fotoaparate integruota vaizdo stabilizavimo sistema
Suderinamas su plačia „PENTAX“ optikos ir aksesuarų gama
Trūkumai:
Gana stiprūs triukšmai neapdorotame jpeg
Stipri veidrodžio mechanizmo vibracija
Nepatikimas AF darbas silpno apšvietimo sąlygomis
Komplektuojamas objektyvas neišnaudoja vaizdo jutiklio potencialo
Techniniai parametrai:
14,6 mln. taškų CMOS jutiklis
2,7 colio ekranas (230 tūkst. taškų)
ISO jautrumas 100–3200, galimybė didinti iki 6400
SD/MMC/SDHC atminties kortelės
Ličio akumuliatorius (1620 mAh)
800 g (su akumuliatoriumi)
Kaina:
3100Lt
Leonardas Rimkus
Žurnalas „Foto“, 2008 Nr. 7
Numeryje taip pat skaitykite:
Gamtos fotografijos patarimai
Panoraminis „pinhole“
Trikojai: be užuolankų
Pirkėjo gidas
