Pasaulinio garso astrofizikas ir kosmologas Stephenas Hawkingas interviu britų dienraščiui „Guardian" pareiškė, kad tikėjimas rojumi ar pomirtiniu gyvenimu tėra tik pasakaitė mirties bijantiems žmonėms paguosti.
Pasak leidinio, žymiausiu mūsų laikų britų mokslininku laikomam 69 metų S. Hawkingui buvo diagnozuota nepagydoma nervų sistemos regeneracinė liga jam vos sulaukus 21-erių. Iš pradžių medikai manė, kad jis mirs po kelerių metų, nes simptomai tolydžio stiprėjo. Tačiau užuot palūžęs, S. Hawkingas pradėjo dar labiau džiaugtis gyvenimu, nors virš jo ateities buvo pakibęs tamsus debesis, rašo „Guardian".
„Pastaruosius 49 metus gyvenau priešlaikinės mirties akivaizdoje. Aš nebijau mirties, tačiau ir nelaukiu jos. Noriu dar tiek daug padaryti", – prisipažino mokslininkas.
Jis palygino žmogaus smegenis su kompiuteriu, kuris nustoja veikti sugedus vienam jo komponentų. „Nėra jokio sugedusių kompiuterių rojaus ar pomirtinio gyvenimo, tai pasaka žmonėms, kurie bijo tamsos", – pridūrė jis.
Tokie S. Hawkingo komentarai yra dar tiesmukiškesni, nei pernai išleistoje naujausioje jo knygoje „Didysis projektas" (The Grand Design) išsakyta mintis, kad Didžiojo sprogimo ir Visatos atsiradimo priežastis buvo fizikos dėsniai, o ne dieviškoji valia, kaip mano vieną ar kitą religiją išpažįstantys tikintieji.
„Kadangi egzistuoja tokie dėsniai, kaip visuotinės traukos dėsnis, Visata gali sukurti ir vėl sukurs save iš nieko“, – rašo S. Hawkingas. – Priežastis, kodėl kažkas egzistuoja, kodėl egzistuoja Visata, egzistuojame mes – spontaniškas pasaulio atsiradimas. Nebūtina pasitelkti Dievą, kad šis uždegtų dagtį ir paleistų Visatą.“
„Didįjį projektą“ S. Hawkingas parašė kartu su amerikiečių fiziku Leonardu Mlodinowu. Autoriai prieštarauja anglų mokslininko Isaaco Newtono (Izaoko Niutono) įsitikinimui, kad Visata negalėjusi atsirasti iš chaoso, tad ją sukūrė Dievas.
