Ryklio įkandimas gali nužudyti grobį, bet jo kūno apvalkalas būtent ir padaro šią didžiulę žuvį tokia gera medžiotoja, praneša „National Geographic“.
Ryklių kūnas padengtas lanksčiais žvynais, beveik nematomais žmogaus akiai, ir padarytais iš panašios medžiagos kaip dantys. Žvynuota oda tarnauja kaip šarvų kostiumas ir priemonė, supaprastinanti judėjimą, sakė Alabamos universiteto inžinierė Amy Lang.
Pavyzdžiui, ankstesni tyrimai parodė, kad ryklys gali „pasišiaušti“ arba kitaip manipuliuoti savo žvynais, kad pakeistų plaukimo kryptį. To judrumo reikia gaudant greitai judantį grobį, tokį kaip tunas.
Bet pastarasis eksperimentas atskleidė, kad rykliai aktyviai nejudina savo žvynų, kurie yra laisvai įtvirtinti jų odoje savotiškomis sausgyslėmis.
Šios struktūros ima veikti, kai vanduo, tekantis aplink ryklį, atsiskiria nuo jo aerodinaminio kūno.
Skubančiam rykliui žvynai padeda sumažinti vandens pasipriešinimą.
A. Lang palygino šį fenomeną su golfo kamuoliuko duobutėmis, įgalinančiomis kamuoliuką skrieti ore ilgesnį atstumą.
Taigi, ryklio žvynai yra sukurti greičiui.
A. Lang su biologų komandą laboratorijoje tyrė didžiojo baltojo ryklio giminaitį. Jis yra viena iš stipriausių ir greičiausių žuvų vandenyne. Jo žvynai skiriasi forma ir lankstumu.
Ilga ryklių jėgos ir greičio evoliucija gali būti pritaikyta kuriant įvairius mechanizmus ir mašinas.
