Rusijos veiksmai Gruzijoje skatina spartinti Pentagono įšaldytas moderniausios ginkluotės kūrimo programas.
Gruziją užpuolusi Rusija netikėtai užtikrino rimtą paramą didžiausioms JAV ginkluotės programoms, teigia dienraštis „The Wall Street Journal“. Viena iš jų skirta moderniausiam pasaulyje naikintuvui, kita – technologiškai pažangiausiam eskadriniam minininkui. Pasak dienraščio, įprastinėmis aplinkybėmis šių programų vadovams šiemet būtų tekę gerokai pakovoti dėl jų finansavimo, nes šie ginklai dabartinių konfliktų pasaulyje sąlygomis, kai dažniausiai kovoti tenka su sukilėliais, atrodo nebereikalingi.
JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas šiemet stengėsi pristabdyti daug brangių ir ambicingų ginklų kūrimo programų (įskaitant ir 143 mln. dolerių kainuojančio naikintuvo F-22 „Raptor“ gamybą), nes jos, Pentagono vadovo manymu, netinka kovai su lengvaisiais ginklais ginkluotais sukilėliais ir teroristų grupuotėmis, su kuriomis JAV susiduria Irake ir Afganistane. Iki šiol Gatesui priešinosi dauguma lobistų ir JAV gynybos pramonės korporacijų, siekiančių išsaugoti daugelio milijonų vertės ginkluotės programas ir jų sukurtas darbo vietas.
Kai į Gruziją įsiveržusi Rusijos kariuomenė smogė gruzinų pajėgoms iš oro, o šalies keliais patraukė rusų šarvuočių kolonos, tuojau pat sustiprėjo tvirtinančių, kad Pentagonas nepakankamai rimtai vertina Rusijos ir Kinijos grėsmę, pozicijos, teigia dienraštis. Jei konfliktas Gruzijoje užsitęs ir komplikuosis, gali būti, kad Amerikos gynybos pramonei bus lengviau užsitikrinti stabilų didelio masto ginkluotės projektų finansavimą.
Antai įtakingas JAV Kongreso Atstovų rūmų pakomitečio, atsakingo už gynybos projektų finansavimą, pirmininkas demokratas Johnas Murtha praėjusią savaitę greitai pasinaudojo dėl Rusijos veiksmų susidariusia situacija. Pasak Pensilvanijos valstijai atstovaujančio kongresmeno, įvykiai Gruzijoje rodo, kad Kremlius mato, su kokiais sunkumais JAV kariuomenė susiduria vykdydama operacijas Irake ir Afganistane.
„Mes tiek daug resursų ir dėmesio skiriame Irakui, kad išleidome iš akių ateities grėsmes. Geras pavyzdys – Rusijos ir Gruzijos konfliktas“, - atvykęs į savo rinkiminę apygardą pareiškė J. Murtha.
Kai kurie Volstryto analitikai jau iš pat pradžių suprato, kad Rusijos įsiveržimas į Gruziją sudarė prielaidas tikėtis gynybos sektoriaus įmonių akcijų kurso augimo. Praėjusią savaitę paskelbtame tyrimų bendrovės „JSA Research“ pranešime rusų įsiveržimas buvo pavadintas „skambučiu gynybos sektoriaus įmonių vertybiniams popieriams“.
Prieš kelias dienas ir pats Gatesas pripažino, kad naujasis konfliktas privers JAV peržiūrėti strateginius santykius su Rusija, pastebi dienraštis. Praėjusį ketvirtadienį JAV gynybos ministras pareiškė, kad JAV neketina naudoti jėgos Gruzijoje ir nėra suinteresuotos Šaltojo karo atnaujinimu. Tačiau kartu jis aiškiai leido suprasti, kad Rusija iš visko sprendžiant siekia nubausti narystės NATO siekiančią Gruziją už tai, kad ji perėjo į Vakarų pusę, ir siunčia perspėjimo signalą buvusioms sovietinėms respublikoms.
Šiuo metu Gatesas yra pačių svarbiausių interesų grumtynių epicentre, kurioms pasibaigus turėtų paaiškėti, kam bus naudojamas Amerikos gynybos biudžetas – konvencinių ginklų rūšims, skirtoms kovai su įprastiniais priešais, ar karui su sukilėlių grupuotėmis ir teroristais.
Šiemet kalbėdamas Kolorado valstijoje Gatesas apgailestavo karinėse struktūrose įžvelgiantis „tam tikrą tendenciją, kurią būtų galima įvardyti „artėjančio karo sindromu“. Pasak jo, kariniuose sluoksniuose vyrauja požiūris, kad reikia ruošti priemones, kurios praverstų ateityje kilsiančiame konflikte. Savo ruožtu Gatesas paragino apsvarstyti galimybę sutrumpinti ilgą didelio masto ginkluotės programų sąrašą, kurios, jo manymu, labiau atitinka buvusių karų poreikius, rašo „The Wall Street Journal“.
Viena pirmųjų Gatesui abejonių keliančių gynybos programų sąraše yra „Lockheed Martin“ kartu su „Boeing“ ir kitomis korporacijomis vykdoma naikintuvo F-22 „Raptor“ programa. F-22 laikomas pačiu geriausiu JAV Karinių oro pajėgų (KOP) naikintuvu, tačiau šiemet Gatesas priekaištavo KOP už visokeriopą paramą šio naikintuvo, kuris iki šiol neatliko nė vienos užduoties Irake ir Afganistane, programai.
Neaiškus ir „Future Combat Systems“ programos likimas. Tai futuristinė 160 milijardų dolerių vertės programa, kuria siekiama aprūpinti Amerikos kariuomenę naujausiomis techninėmis priemonėmis, įskaitant modernią elektroninę įrangą. Pagrindiniai jos rangovai – „Boeing“ ir „SAIC“ – ne kartą peržiūrinėjo programą tikėdamiesi, kad Gatesas neįžvelgs joje „artėjančio karo sindromo“.
JAV karinis jūrų laivynas savo ruožtu atsisako pačių brangiausių eskadrinių minininkų statybos planų ir vietoj jų renkasi techniškai labiau nuspėjamus ir pigesnius dabartinius karo laivų modelius. Pasikeitus kursui karinis jūrų laivynas dabar nori nebe 7, o tik 2 futuristinių „DDG-1000 Zumwalt“ projekto eskadrinių minininkų, kiekvienas iš kurių, Kongreso Biudžeto valdybos vertinimais, galėtų atsieiti 5 mlrd. dolerių. Vietoj eskadrinių minininkų karinis jūrų laivynas norėtų pirkti pigesnius laivus, kurie būtų geriau pritaikyti priešraketinės gynybos sistemos poreikiams ir kovai su povandeniniais laivais atviroje jūroje.
Kadangi neaišku, kaip šias programas vertins naujoji JAV administracija, gynybos žinybų vadovai deda visas pastangas, kad jos nebūtų įšaldytos: tikimasi, kad šių programų plėtra iki to laiko bus pasiekusi tokią ribą, kad jų nebebus galima nutraukti ar rimtai apkarpyti. Viskas klostosi taip, kad naujajam JAV vyriausiajam kariuomenės vadui gavus daugybės grėsmių Amerikos interesams sąvadą, naujoji administracija supras, koks pavojingas šis pasaulis, teigia „The Wall Street Journal“.
JAV administracijos pasikeitimo išvakarėse šalies gynybos pramonė išgyvena rekordinio pajamų ir pelno augimo laikotarpį. Tai atspindi rekordinis išlaidų gynybai lygis, teigia dienraštis. Nepaisant to, jaučiamas lėšų trūkumas. Operacijos Irake ir Afganistane kiekvieną mėnesį atsieina beveik 12 mlrd. dolerių, o kariuomenei pradedant grįžti į namus Pentagonui pateikiamos didelės sąskaitos už karinės technikos einamąjį ir kapitalinį remontą.
Ir štai dabar, po Rusijos veiksmų Gruzijoje, dėmesio centre atsidūrė Amerikos kariuomenės aprūpinimo problemos, rašo „The Wall Street Journal“. „Iškilus grėsmei visada perkama ginkluotė, – dienraščiui sakė vienas JAV gynybos pramonės atstovas. – Tai nepriklauso nuo to, kokia partija valdžioje.“
R. Gateso pozicija neseniai buvo įtvirtinta Gynybos departamento doktrinoje, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas balansui tarp ginkluotės, kurios reikia nestandartinėms karinėms operacijoms, ir priemonių, leidžiančių lengvai įveikti tokius priešininkus, kaip Rusijos ar Kinijos pajėgos, išlaikyti.
Tokia pozicija erzina JAV Karinių oro pajėgų asociacijos vadovą Michaelą Dunną, kurio teigimu, Gateso žodžius apie „artėjančio karo sindromą“ galima atremti tokiu pat argumentu – esą Pentagono vadovo teikiamą pirmenybę brangiai atsieinančiai savo paties strategijai kovojant su sukilėliais būtų galima pavadinti „dabartinio karo sindromu“.
M. Dunnas, į atsargą išėjęs JAV Karinių oro pajėgų generolas leitenantas, tvirtina, kad jei amerikiečių naikintuvams F-16 ir F-18 tektų vykdyti kovines užduotis Gruzijos danguje, jiems didelį pavojų keltų šalia sienos su Gruzija dislokuotos techniškai pažangios rusiškos „žemė-oras“ klasės raketos, o naujausieji lėktuvai, tokie kaip F-22, galėtų jų išvengti. „Po šio karo besiginčijančių pusių santykis turi pasikeisti“, - pareiškė M. Dunnas.
Dar iki Rusijos įsiveržimo į Gruziją buvo matyti požymių, kad JAV Kongreso nariai įvertino Karinių oro pajėgų atstovų argumentus. Prieš pat Kongreso atostogas gynybos projektų finansavimo pakomitetis nutarė Baltųjų rūmų prašomą sumą naujausiems naikintuvams pirkti padidinti 523 mln. dolerių. Karinėms oro pajėgoms bus papildomai nupirkta dar 20 naikintuvų F-22, rašo „The Wall Street Journal“.
