Nors JAV astronomų skaičiavimais tikimybė, kad asteroidas „Apofis“ 2036 m. balandžio 13 d. susidurs su Žeme, tėra tik 1: 250 000, Rusijos kosmoso agentūra jau ruošia planą, kaip išvengti galimos katastrofos.
Rusijos kosmoso tyrimų agentūra „Roskosmos“ ruošiasi paleisti kosminį aparatą asteroidui 99942 „Apofis“ tirti. Jį kuria S. Lavočkino mokslinio gamybinio susivienijimo specialistai. Kosminio aparato padedami Rusijos mokslininkai tikisi išsiaiškinti šio asteroido sandaros bei orbitos ypatumus ir, atsižvelgdami į tyrimų rezultatus, imtis priemonių, kurios padėtų išvengti tragedijos, remdamasi Rusijos Mokslų akademijos Kosminių tyrimų instituto direktoriumi akademiku Levu Zelionyj, pranešė naujienų agentūra „Interfax“.
„2029 metais asteroido judėjimo trajektorija bus gana arti Žemės, o kito priartėjimo ciklo metu, 2036 metais, egzistuoja didesnė už nulį tikimybė, kad jis gali susidurti su mūsų planeta. Smūgio atveju sugriovimų mastas būtų kelis kartus didesnis už Tunguskos meteorito padarytą žalą“, - pareiškė mokslininkas, skaitydamas pranešimą bendrovės „Rosijskije kosmičeskije sistemy“ surengtame seminare.
Rusijos komoso agentūros „Roskomos“ vadovas Anatolijus Perminovas patvirtino, kad agentūra jau rengia apsisaugojimo nuo galimos katastrofos planą. Jo teigimu, agentūrai yra pateikti keli projektai, kaip nukreipti „Apofis“ asteroido skrydžio trajektoriją nuo Žemės.
„Skaičiavimai rodo, kad per nustatytą laikotarpį galima pagaminti specialios paskirties kosminį aparatą, kuris leistų išvengti tokio susidūrimo nesunaikinant asteroido, nesprogdinant jo jokiais branduoliniais užtaisais“, - sakė „Roskomos“ vadovas.
Žymiausi Rusijos mokslininkai turės apsispręsti, kokį susidūrimo su asteroidu „Apofis“ būdą reikėtų pasirinkti, teigiama pranešime. Po to, kai bus priimtas sprendimas, ketinama pasiūlyti bendradarbiauti vykdant šį projektą didžiausioms pasaulio kosminėms agentūroms – NASA, ESA, Kinijos ir kitų šalių. Tai daryti esą verčia tokio projekto brangumas.
Šiuo metu Rusijos mokslininkai siūlo įvairius „Apofis“ keliamo potencialaus pavojaus sumažinimo būdus, teigiama pranešime. Rusijos Kosmonautikos akademijos prezidento, Keldyšo tyrimų centro vadovo Anatolijaus Korotejevo manymu, į kosmosą būtina paleisti palydovą, kuris keistų asteroido skrydžio trajektoriją.
„Jei kosminis aparatas skris šalia „Apofio“, jį veiks ne tik asteroidas, bet ir jis pats darys poveikį „Apofiui“. Ir nors jų masės labai skirsis, o poveikis asteroidui bus silpnas, pakankamai ilgai skrendant šalia „Apofį“ galima nukreipti nuo pavojingos Žemei trajektorijos“, - sakė jis.
Tačiau egzistuoja ir kita nuomonė – kai kurie rusų mokslininkai siūlo naudoti „jėgos poveikį“, tai yra, nukreipti „Apofį“ nuo kurso naudojant tiesioginį smūgį ar sprogstamąjį užtaisą.
„Asteroidą galima paveikti pasitelkus impulsą, tai yra, sprogimą arba smūgį, bet galima naudoti ir gravitacijos poveikį, atskraidinus prie jo tam tikros masės kosminį aparatą. Jo gravitacija trauktų „Apofį“ į šalį nuo Žemės“, - „Interfax“ cituoja S. Lavočkino mokslinio gamybinio susivienijimo inžinierių Kirilą Stichno.
2004 m. atrastas asteroidas 99942 „Apofis“ yra maždaug 2 futbolo aikščių dydžio. Pasaulio visuomenės dėmesį jis atkreipė po to, kai buvo nustatyta, jog egzistuoja tikimybė, kad palyginti netolimoje ateityje jis gali įsirėžti į Žemę. Mokslininkų teigimu, net jei taip ir nutiktų, „Apofis“ nesukeltų globalios katastrofos, o tik nuniokotų tam tikrą planetos regioną.
Naujausi šio asteroido stebėjimo duomenys, praėjusį rudenį gauti Havajų universiteto (JAV) Mauna Kėja observatorijoje, leido astronomams perskaičiuoti jo orbitą. Paaiškėjo, kad patikslinta „Apofis“ orbita kelia mažesnį susidūrimo su Žeme pavojų.
„Naudojant naujuosius duomenis ir patobulintą kompiuterinį modeliavimą nustatyta, kad tikimybė, jog 2036 m. balandžio 13 dieną „Apofis“ susidurs su Žeme, nuo 1: 45 000 sumažėjo iki maždaug 4: 1 000 000“, - pareiškė NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje netoli Žemės skriejančių objektų programos mokslininkas Steve'as Chesley.
Iš pradžių buvo manoma, kad tikimybė, jog šis asteroidas susidurs su Žeme dar 2029 m., siekia 2,7 proc. Tolimesni stebėjimai visiškai atmetė susidūrimo 2029 m. prielaidą.
Tačiau astronomai pažymi, kad „Apofis“ 2029 m. balandžio 13 d. vis tiek pasieks priartėjimo prie Žemės rekordą. Nors ir nekeldamas pavojaus, jis pralėks 29 280 kilometrų atstumu nuo mūsų planetos.
