Žmogaus palaikai nėra vienas iš tų dalykų, kuriuos norisi laikyti šalia – jie greitai pradeda dvokti, jiems yrant juose veisiasi bakterijos, o be to, gyvenimas šalia mirusio komandos draugo galėtų rimtai pakenkti astronautų psichikai.
Šiuo metu jūs tikriausiai galvojate: „Kodėl jie tiesiog neišmeta kūno į kosmosą?“ Juk per visą mokslinės fantastikos filmų istoriją pats geriausias „palaidojimo“ metodas buvo mirusiojo paleidimas į begalinę erdvę. Deja, siekiant išvengti kosmoso taršos ir galimo kūno susidūrimo su kitais erdvėlaiviais bei palydovais, Jungtinių Tautų teisė draudžia išmesti lavonus į kosmosą.
Taigi NASA turėjo pradėti mąstyti kūrybingai. Jie subūrė net kelias tyrimų grupes, kurios tyrinėdamos skirtingus būdus turėjo pateikti galimų sprendimų, kaip būtų galima tvarkytis su palaikais kosmose. Kaip teigia programos dalyviai, viso darbo metu buvo pateiktos tik kelios geros idėjos. Tačiau viena išsiskyrė iš visų kitų – ir ji tikrai yra keista.
Bendradarbiaujant su ekologiško laidojimo kompanija „Promessa“, viena tyrimų komanda pasiūlė idėją, pavadintą „Body back“. Pirmiausia, kūną reiktų paslėpti nuo kitų įgulos narių ir užtikrinti, kad jam yrant, nebūtų teršiamas erdvėlaivio oras. Siekiant tai padaryti, mokslininkai pasiūlė kūną įdėti į specialios medžiagos sandarų maišą. Ši idėja nėra inovatyvi, bet ji leistų tinkamai pagerbti žuvusį įgulos narį.
Būtent čia viskas pasisuka kiek netikėta linkme. Ši idėja buvo sukurta turint omenyje kelionę į Marsą, kai kūno išsiuntimas atgal į Žemę nėra įmanomas. Kūnas taip pat negali būti kremuojamas – liepsnos ir didelio slėgio bei deguonies pripildytos erdvės nėra pats geriausias derinys.
Taigi mokslininkai pradėjo svarstyti promesijos galimybę. Promesija yra ekologiško laidojimo būdas, kai kūnas pirmiausia yra išdžiovinamas šaltyje ir tuomet, pasitelkiant vibraciją, suardomas į dulkes. Jeigu to pageidauja mirusysis, taip suirę palaikai vėliau gali tapti trąšomis ir grįžti į ekosistemą.
Ši metodą sukūrė „Promessa“ įkūrėja Susanne Wiigh-Mäsak, ir jis buvo prieinamas iki 2015 m., kai kompanija buvo likviduota. Šis metodas buvo nuolatos kritikuojamas, nes pasak skeptikų, taip kūno suardyti neįmanoma.
Vis vien, (kaip teigia „Promessa“) NASA šiuo pasiūlymu susidomėjo ir netgi sugalvojo kaip šį procesą būtų galima pritaikyti kosmoso kelionėms. Jie sumąstė kūną įdėti į specialų maišą, kuris vėliau būtų užšaldomas atšiaurioje kosmoso temperatūroje. Kai kūnas būtų pakankamai sušalęs, jis būtų lengvai purtomas robotinės rankos, kol suirtų į smulkias daleles. Taip būtų įmanoma palaikus išlaikyti, kol atsirastų galimybė juos pargabenti į Žemę ir atiduoti mirusiojo artimiesiems, arba panaudoti kaip trąšas (ar tai tikrai veiktų, nėra aišku, tačiau egzistuoja speciali laidojimo praktika, kuri gali jus paversti kompostu).
Ši idėja buvo sugalvota 2005 m., tačiau likvidavus „Promessa“ ir kosmoso agentūrai nustojus kalbėti apie tokią programą, tapo aišku, kad šios idėjos buvo atsisakyta. 2013 m. „Promessa“ įkūrėja paskelbė, kad NASA arba kita, neįvardinta privati organizacija buvo pasiruošusi pritaikyti tokį planą jų organizuojamos kelionės į Marsą metu, tačiau ši informacija niekada nebuvo patvirtinta.
