3D spausdintuvu pagamintas bato dydžio Volkswagen „vabalo“ formos robotai jau sukasi Harvardo laboratorijos stende it tikri vabzdžiai. Jų ratai — kabliai, idealiai tinka laipiojimui bei sukibimui su iškiliu paviršiumi, o taip pat stūmimuisi lygioje vietoje. Robotai specialiu kaušu užsikelia polisterolio bloką ant savo nugaros ir tada vikriai laviruoja tarp jau pastatytų aukštų, ieškodami į kurią vietą, patalpinti naująją detalę. Įspūdingiausia yra tai, kad tai daroma be žmogaus kontrolės.
Visa struktūra sukuriama, pasitelkus elementarias supančios aplinkos suvokimo taisykles. Robotai stato bokštą tarsi termitai.
„Jeigu norima kažką sumontuoti po vandeniu ar Marse, siųsti žmones gali būti sunku, brangu ir pavojinga,“ – teigia Harvardo universiteto Vyso biologijos įkvėptos inžinerijos instituto mokslininkas Justin Werfel. „Bet jeigu pirmiesiems darbams areale galėtume išsiųsti robotų komandą, tai jau būtų ilgalaikė vizija“, – priduria jis.
Būrio paskatinimui pradėti veiklą, Werfel robotams įdiegė statomos struktūros (šiuo atveju piramidės) matematinį modelį. Kiekvienas individas jį naudoja apskaičiavimui, kur pastatyti turimą bloką, judant į kitą tašką, jeigu planuota atkarpa jau buvo pastatyta kito „darbininko“. Jie naudoja tik elementarius ultragarso ir infraraudonųjų spindulių sensorius, kaip ir vidinį akcelerometrą, siekiant nustatyti, ant kelių blokų jis jau užlipę ir kaip jie susiję su statoma struktūra.
Masačuseco technologijų instituto medijų laboratorijos robotikos architektė Neri Oxman teigia, kad ši koncepcija yra labai perspektyvi. Tikimasi, kad ji paskatins decentralizuotos konstrukcijos sistemų – būrių kūrimą, gamtinės aplinkos įkvėpto tvirto ir supaprastinto dizaino formose.
Šie robotai yra termitų įkvėpto Harvardo projekto „TERMES“ dalis ir jie niekada nieko nestatys už akademinės erdvės ribų, tačiau šie kūriniai atskleidžia, kad kontroliuoti robotus naudojant elementarias pasiskirstymo taisykles yra įmanoma. O šių „termitų“ praktiškumas, paprastumas bei pigi kaina, daro juos labai patraukliais, kadangi sugadinus, nepatiriamas didelis nuostolis, teigia robotų autorė Kirstin Petersen.
Petersen ir Werfel nėra vieninteliai robotikos specialistai, kurie įžvelgė decentralizuotų technologijų naudą. Šveicarijos federaliniame technologijų institute „Protingų sistemų“ laboratorija sukūrė skraidančių robotukų spiečių, kurie komunikuoja, manevruoja ir identifikuoja objektus, naudodami vien tik garsą, be jokios centrinės valdymo sistemos. Vietoj to, kiekvienam skraidančiam robotui mokslininkai įdiegė sugebėjimą priimti sprendimą, paremtą lokalinėmis sąlygomis. Taip pat Edinburgo Heriot-Watt universiteto mokslininkai dirba su robotų būriu, kuris dirbtų po vandeniu ir galėtų atkurti pažeistus koralinius rifus.
Werfel tikisi, kad artimiausiu laikotarpiu „TERMES“ robotai padės apsisaugoti nuo potvynių, statant pylimus, tiek dieną, tiek naktį, be žmonių pagalbos. Mokslininkai jau yra panaudoję modifikuotą šių robotų versiją velkant ir kraunant ryžių maišus, skirtus apsauginei sienai formuoti.
