Remdamiesi kosminės elektromagnetinės foninės spinduliuotės tyrimų duomenimis, Vokietijos ir Rusijos mokslininkai susiaurino galimą Higgso bozono masės paieškų intervalą.
2008 m. fizikai iškėlė hipotezę, susiejančią Standartinį modelį, aprašantį stiprąją, silpnąją bei elektromagnetinę sąveikas ir fundamentaliąsias daleles, su infliaciniu Visatos modeliu. Mokslininkų manymu, infliaciją – paspartintą kosmoso plėtimąsi ankstyvajame Visatos raidos etape – galėjo lemti Higgso bozonas, eksperimentiškai dar neatrasta elementarioji dalelė. Hipotezės autoriai teigia, kad dėl tokios sąveikos kilę kvantiniai efektai turėjo atsiliepti reliktiniam spinduliavimui.
Pasak mokslininkų, bozono masė susijusi su 500 megaparsekų bangos ilgio spektro amplitude ir spektro raudonuoju nuokrypiu. Naudodami NASA kosminio aparato WMAP (Wilkinson Microwave Anisotropy Probe) 2001 - 2010 m. gautus duomenis, mokslininkai priėjo išvadą, kad Higgso bozono masė turėtų būti 136 - 185 gigaelektronvoltų (GeV) intervale. Remiantis empiriniais duoemnimis, jo masė yra mažiau nei 145 GeV.
Pasak vieno tyrėjų grupės nario Andrejaus Barvinskio, Higgso bozono atradimas nurodytame masės intervale patvirtintų šiuolaikinę ankstyvosios Visatos kilmės teoriją ir jos ryšius su materijos struktūra fundamentaliausiame mikrolygmenyje.
