Ant daugiau kaip 2,5 tūkst. metų senumo akmeninės lentelės rastas Babelio bokšto piešinys, praneša britų „Daily Mail“.
Jis eksponuojamas neseniai išleistoje knygoje „Karališkieji dantiraščio įrašai ir su jais susiję tekstai Schoyeno kolekcijoje“ („Cuneiform Royal Inscriptions And Related Texts In The Schøyen Collection“).
Ši kolekcija priklauso norvegų verslininkui Martinui Schøyenui, kuris surinko daugiau kaip 13 tūkstančių senovinių rankraščių ir lentelių.
Vienoje jų vaizduojamas karalius Nabuchodonosaras II, Babiloną valdęs prieš 2,5 tūkst. metų, stovintos greta didžiulio zikurato – į piramidę panašaus statinio, skirto dievui Markudui, kuris, kai kurių mokslininkų manymu, yra Babelio bokštas, aprašytas Biblijoje.
Profesorius Andrew George'as rašo, kad šis piešinys yra „viena knygos dangaus skliauto žvaigždžių“.
Šis Nabuchodonosaro atvaizdas yra vienas iš keturių žinomų pasaulyje.
„Kiti išskaptuoti uolų fasaduose Libane, Wadi Brisoje (ten yra du reljefai) ir Shir es-Saname. Visi šie lauke esantys monumentai yra labai prastos būklės, o juose vaizduojamas karalius yra ne toks įspūdingas, kaip akmeninėje lentelėje“, – teigia A. George'as.
Be to, knygoje pateikiamas įdomus 3 tūkst. metų senumo Mesopotanijos karaliaus Ur-Mammu teisės kodekso vertimas.
Jame mokslininkai aptiko „akis už akį“ principą, žymųjį Hamurabio 1780 metų prieš Kristų kodą pralenkiantį šimtais metų.
Tačiau Ur-Nammu kodas buvo ne toks žiaurus ir teigė, kad už kieno nors apakinimą turėtų būti draudžiama bauda, o ne akies išdūrimu.
