JAV ir Japonijos geologai Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų dalyje atrado maždaug prieš 140 mln. metų užgesusį superugnikalnį, kurio skersmuo siekia 625 kilometrus. Pasak mokslininkų, tai didžiausias ugnikalnis Žemėje ir antrasis pagal didumą visoje Saulės sistemoje, skelbia „Nature News“.
Šio ugnikalnio viršūnė yra maždaug 2000 m gylyje nuo vandenyno paviršiaus, o pats ugnikalnis yra vos 20 proc. mažesnis už didžiausią Saulės sistemoje Olimpo kalną, esantį Marse.
Tamu masyvu (pagal Teksaso A&M universiteto, kuriame dirba tyrimo autoriai, pavadinimo santrumpą) pavadintas povandeninis vulkanas slūgso povandeninėje Šatskio aukštumoje už maždaug 1500 km į rytus nuo Japonijos krantų. Geologai analizavo seisminių bangų sklidimą šiame Ramiojo vandenyno rajone, o taip pat lygino iš jo dugno iškeltas bazaltines uolienas.
Gauti duomenys leido tyrėjams padaryti išvadą, kad maždaug Britų salų dydžio Tamu masyvas yra vientisas ugnikalnis. Anksčiau mokslininkai manė, kad povandeniniai kalnai, siekiantys 4 kilometrų aukštį, susidarė dėl kelių ugnikalnių veiklos, tačiau dabar tyrimų rezultatai rodo, kad šioje vandenyno dalyje veikė vienas megavulkanas, sakoma pranešime.
Atrastasis povandeninis ugnikalnis geologų laikomas ypač įdomiu dėl to, kad leidžia iš naujo įvertinti, koks lavos kiekis gali išsiveržti iš vieno ugnikalnio. Didžiausio iš anksčiau žinomų ugnikalnių Mauna Loa, esančio Havajų salose, pagrindo plotas tesudaro vos 15 proc. Tamu masyvo ploto, nors Mauna Loa už pastarąjį yra didesnis (10 km skaičiuojant nuo vandenyno dugno).
Geologai neatmeta galimybės, kad, tiriant Pasaulinio vandenyno gelmes, Žemėje gali būti atrasta dar didesnių užgesusių ugnikalnių, sakoma pranešime.
