Hantsvilio (Alabama, JAV) meteorologai savo radarų ekranuose pamatė didžiulę dėmę, kuri reiškė stiprią audrą, nors tą akimirką toje teritorijoje švietė saulė ir neiškrito nė lašelio vandens, rašo „LiveScience.com“.
Birželio 4 d. Alabamos meteorologus sugluminusią mįslę buvo mėginta aiškinti įvairiai, tačiau galiausiai meteorologai identifikavo, kas buvo toji radaruose matoma dėmės pavidalo šmėkla.
„Budintys meteorologai radarų ekranuose staiga pastebėjo dėmę, – pasakoja Metju Heivinas (Matthew Havin), orų prognozių technologijų kompanijos „Baron Services“ duomenų paslaugų vadybininkas. – Pirma jiems į galvą šovusi mintis – žaibiškai susiformavusi audra (angl. – pop-up thunderstorm). Tačiau netrukus sulaukėme Hantsvilio apylinkėse gyvenančių žmonių ir net kolegų iš kitų valstijų skambučių bei el. laiškų – jie norėjo išsiaiškinti, kas vyksta.“
Keistam fenomenui būta įvairiausių paaiškinimų – taip pat ir beprotiškų sąmokslo teorijų (neva dėmė radaruose susidarė dėl to, kad buvo įjungta ypatingai slapta antžeminė trikdžių signalą skleidusi stotis.
„Man labiausiai patiko versija, kurią išgirdom tiesiai iš pirmų lūpų: kažkas pareiškė, kad dėmę radaruose sukėlė 1 tūkst. boružių, kurias tos dienos rytą į laisvę paleido Hantsvilio botanikos sodo darbuotojai, – juokiasi M. Heivinas. – Kad kas nors pasimatytų radaro ekrane, tų boružėlių reikėtų ne vieno milijono. Net ir tuo atveju dėmė radaruose būtų sunkiai įžiūrima.“
Kai meteorologai į keistąją dėmę žvelgė standartinio orų prognozių radaro ekrane, ji bylojo, kad virš Hantsvilio šėlsta smarki audra. Tada mokslininkai pamėgino pritaikyti vadinamą dvigubo poliariškumo technologiją, kurią prieš kelerius metus išplėtojo JAV Nacionalinė meteorologijos tarnyba (National Weather Service). Šis sprendimas suteikė meteorologams šiokį tokį privalumą – teritorija buvo skenuojama ir vertikaliai, ir horizontaliai.
Paaiškėjo, kad dėmė nėra gamtinės kilmės – tai buvo vadinamieji „kariniai pelai“ (angl. – military chaff). Paprasčiau tariant – atspindinčios dalelės, kurios buvo naudojamos karinių radarų testuose.
„Dvigubo poliariškumo ekranuose išvydome tai, kas labai priminė anksčiau fiksuotus „karinių pelų“ atvejus, - aiškina M. Heivinas. – Skirtumas tas, kad ankstesniais atvejais vėjai visą tų dalelių debesį pūtė tolyn. Dalelės buvo išleistos į aplinką maždaug 1 km aukštyje, o pažeminių vėjų tą popietę beveik nebuvo (jų greitis siekė tik apie 4,8 km/val.). Tad tas debesis ir kybojo vietoje.“
Keistieji „pelai“ meteorologų radaruose buvo matomi apie 9 valandas. Naujienų tarnybos apie juos pranešinėjo dar ilgiau.
„Vėliau Redstono arsenalo bazė oficialiai išplatino informaciją, kad karinių bandymų metu buvo naudojama medžiaga RR-188, - paaiškino meteorologas. – Tai – aliuminiu padengtos silicio dalelės. Tokių dalelių debesis gali suklaidinti kovines raketas ir jų navigavimo radarų sistemas. Tokiais atvejais jos nepataiko į taikinius.“
