Priešingai, jie teigia, kad didžiausią riziką tapti priklausomais nuo pornografijos ir dėl to kreiptis pagalbos į specialistus turi asmenys, įsitikinę, kad pornografija kenksminga, rašo portalas iflscience.com.
Mokslininkai rėmėsi 15 Amerikoje ir Europoje atliktų tyrimų, kur dalyvavo beveik 7 tūkst. vyrų ir moterų. Medžiaga publikuota leidinyje „Seksualinio elgesio archyvai“ („Archives if Sexual Behavior“).
„Yra svarių įrodymų, kad religingumas susijęs su didesne moralinio nesuderinamumo patirtimi ir dažnesnėmis problemomis dėl pornografijos naudojimo“, – rašoma tyrime.
Paprasčiau tariant, pornografijos naudojimu susirūpinę asmenys nežiūri daugiau pornografijos už kitus, jie paprasčiausiai labiau dėl to kremtasi dėl savo moralinių įsitikinimų. Pavyzdžiui, konservatyviose, religingose šeimose augę asmenys – griežtai nusistatę prieš pornografiją, tačiau nemaža dalis jų vis tiek ją žiūri.
„Tada jie jaučiasi kalti, gėdijasi, pyksta ant savęs ir savo potraukio žiūrėti pornografiją. Šis moralinis konfliktas labai kenkia asmeniui, bet ne dėl pačios pornografijos fakto. Kuo labiau krimsitės dėl savo potraukio, tuo daugiau streso patirsite, jausitės prislėgtas“, – rašė prie tyrimo prisidėjęs psichologas Davidas Ley.
Tyrėjai pastebėjo, kad dauguma žmonių, kurie kreipiasi į specialistus dėl su pornografijos žiūrėjimu susijusių problemų, užaugo šeimose, kuriose pornografija buvo smerkiama.
