Socialinė izoliacija, ateities neapibrėžtumas, finansinės problemos, o taip pat baimė dėl savo ar artimųjų ir draugų sveikatos visame pasaulyje veikia žmonių psichinę sveikatą. Ilgalaikių psichologinių tyrimų dar nespėta atlikti, tačiau jau pirmieji tyrimai rodo, kad ženkliai auga depresijos, nerimo ir streso sukeltų ligų vystymosi lygis, rašoma „Die Welt“.
COVID-19 taip pat gali paveikti psichinę sveikatą ne tik dėl socialinių ar ekonominių pasekmių: ligos atveju virusas gali pažeisti smegenų veiklą ir išprovokuoti neuropsichiatrinius simptomus.
„The Lancet“ publikuotame tyrime rašoma, kad tai gali būti ir baimės jausmas, depresijos sutrikimai, užmaršumas ir sąmonės užtemimai, o taip pat ir nemiga. Kai kuriais atvejais pasitaikė ir psichozės, netgi į demenciją panašių sutrikimų.
Vokiečių psichiatras Andreas Meyer-Lindenbergas pažymi, kad šiuo metu jau yra atlikta daugiau nei tūkstantis tyrimų šiuo klausimu. Neseniai Oksfordo universiteto specialistai atliko tyrimą, kuriame rašoma, kad didžioji dalis iš ligoninių išrašytų COVID-19 pacientų dar 2-3 mėnesius po to jautė tokius simptomus kaip nerimas ar depresija.
„Psichologinių pasekmių rizika ypač išauga tiems ligoniams, kuriems teko gydytis ligoninėse. Jeigu jūs užsikrėtėte, atsidūrėte situacijoje, kuri potencialiai gresia jūsų gyvybei. Jūs patenkate į intensyvios terapijos skyrių, jums būtinas invazinis gydymas, dirbtinis plaučių ventiliavimas – ir tai atsiliepia psichikai“, – aiškino ekspertas.
Bostono mokslininkų tyrimas parodė, kad balandžio viduryje depresijos simptomai pasireiškė 27,8 proc. suaugusių amerikiečių, lyginant su 8,5 proc. iki pandemijos. Panašus augimas buvo užfiksuotas po rugsėjo 11-osios teroro išpuolių, Ebolos karštinės protrūkio ir masinių protestų Honkonge.
Suomių tyrimas rodo, kad nuo krizės pradžios 25 proc. iš 4 tūkst. apklaustųjų pradėjo dažniau sapnuoti košmarus.
A. Meyer-Lindenbergas pažymi, kad ankstesnių karantinų ir izoliacijos atvejų (tokių kaip MERS ar SARS) tyrimai rodo potrauminio streso sindromo, depresyvumo ir priklausomybės sutrikimų apsireiškimą. Maža to, persirgę šiomis ligomis susidūrė su tam tikra visuomenės stigma. Ar sulauks priešiškumo Covid-19 ligoniai, kol kas dar nėra aišku.
„Tačiau jau dabar galima įvardinti faktorius, kurie stiprina psichinį atsparumą pandemijos, karantino ar „lokdauno“ metu. Svarbų vaidmenį atlieka informacijos valdymas“, – „Die Welt“ pasakojo A. Meyer-Lindenbergas, parekomendavęs surasti patikimą šaltinį informacijai ir „gaišti jam laiką tik ribotą dienos laiko dalį“.
Svarbų vaidmenį izoliacijos įveikimui atlieka ir bendravimas su draugais ar šeima. Būtinas pilnavertis miegas ir aiški dienos struktūra, taip pat reikia išlaikyti aktyvumą, rekomenduoja specialistai. Psichologai taip pat pataria „nukreipti savo dėmesį“: „Viskas, kas nukreipia jūsų dėmesį nuo koronaviruso pandemijos ir jūsų nerimo, yra svarbus poilsis jūsų psichikai“.
