Pastarąsias kelias savaites Lietuvos finansų institucijos tapo įdomios programišiams. Kelis kartus mėginta sutrikdyti Lietuvos banko svetainės veikimą, Medicinos banko atstovai taip pat skundėsi, kad juos puola programišiai. Kodėl taip staiga mumis susidomėta?
Tiek bankų atstovai, tiek ekspertai kalba, kad bankus puolė itin gerai organizuotos grupuotės. Atakos vyko iš viso pasaulio – buvo naudojami apkrėstų kompiuterių tinklai. Vėliau buvo prasitarta, kad jų gijos veda į Rusiją. Oficialiai nebuvo pranešta, ar abi atakos susijusios viena su kita, tačiau mažai tikėtina, kad jų organizatoriai tikėjosi gauti priėjimą prie viešai nepasiekiamų duomenų. Mat bankai turėtų klientų asmeninius duomenis ir kitą „jautrią“ informaciją atskirti nuo viešai pasiekiamo portalo. Pavyzdžiui, šalies kariuomenė turi visiškai nepriklausomus tinklus – dingus prieigai prie interneto kariškių infrastruktūra nesugrius, tik dings galimybė bendrauti su išoriniu pasauliniu.
Taigi jei ne slapti duomenys, kas daugiau? Gal užsitraukėme interneto bendruomenių nemalonę dėl prisijungimo prie kontroversiškai vertinamos ACTA sutarties. „Anonymous“ intensyviai siuntė virtualius karius į Lenkiją, kai joje vyko svarstymas dėl ACTA – buvo atakuojami ir išjungiami pagrindinių šalies valstybinių institucijų portalai. Tačiau grupuotės atstovai apie tai viešai pranešė, o informacijos apie atakas Lietuvoje nėra. Tuomet gal savo nepasitenkinimą išreiškė pavieniai pasipiktinę programišiai?
O gal tai su ACTA nesusiję ir tiesiog su sparčia interneto plėtra sulaukiame pasekmių? Nacionalinio elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinio CERT-LT duomenimis, pernai pranešimų apie elektroninės erdvės pažeidimus buvo gauta dvigubai daugiau, informacinių sistemų užvaldymo atvejų buvo net 18 kartų daugiau. Realūs skaičiai turbūt būtų dar didesni, nes bendrovės dažnai vengia pranešti, kad jų informacinėse sistemose svečiavosi nepažįstamieji.
