Dažnai profesionali veikla verčia žmones kasdien valandų valandas praleisti prieš kompiuterio monitorių. Šį kartą nesustosime prie visų negatyvių šio reiškinių pasekmių (visi jas puikiai žinome), tik pažymėsime, jog ypatingą diskomfortą jaučia žmonės su silpnu regėjimu, jiems tenka nešioti akinius, kartu keliama papildoma akių įtampa, o tik dar labiau blogina regėjimą.
Imtis priemonių nusprendė Vitor Pamplona – Brazilijos Federalinio universiteto mokslų kandidatas. Jis pasiūlė technologiją, kuri leistų ekrane rodomą vaizdo paversti komfortišku net ir silpną regėjimą turintiems kompiuterių vartotojams, o tam nereikėtų jokių akinių ar kitų regą gerinančių priemonių.
Jo siūlomos technologijos veikimo principas nesudėtingas. Akies tinklainė turi keletą milijonų šviesai jautrių ląstelių, ir Vitor Pamplona susiejo šias ląsteles su taškais ekrane. Savaime suprantama, tokio ekrano raiška turėtų būti pakankamai didelė, o prototipo sukūrimui buvo panaudotas ekranas, kurio vieno kvadratinio centimetro raiška sudaro 1224х80.
Priklausomai nuo asmeninių duomenų, kurie susiję su vartotojo akimi, programinė įranga koreguoja vaizdo tokiu būdu, jog objektai ekrane būtų ryškūs ir aiškiai matomi. Pateikiamame vaizdo klipe galima matyti, kaip ekrane keičiasi vaizdas, priklausomai nuo oftalmologinės vartotojo diagnozės.
Maždaug po kelerių metų idėjos autorius ketina sukurti ekraną, skirtą mobiliam telefonui: šis galėtų prisitaikyti prie žmogaus regėjimo. Tam, kad technologija galėtų „migruoti“ į televizorių sritį, jų matricoms teks gana smarkiai padidinti savo raišką, juo labiau, kad netgi žiūrint televizorių keliems vartotojams, problema yra išsprendžiama. Resursas PC World taip pat cituoja pasisakymus, kuriais remiantis, galima teigti, jog mokslų kandidatas yra įsitikinęs savo technologijos komercine sėkme.
Visų pirma, mokslininko įsitikinimas susijęs su gamintojų noru į savo produkciją nuolat diegti naujas technologijas, juo labiau, kad tokie televizoriai gali suteikti būsimiems savininkams daugiau komforto, nei dabartiniai, taigi gali būti gana paklausūs.
K. Pushalotas
