Pirmadienį sukanka 50 metų, kai į orbitą pakilo pirmasis amerikiečių astronautas.
Tačiau istorinė sukaktis maloni, bet kartu ir liūdna: pirmosios žmones Mėnulyje išlaipinusios šalies pilotuojami skrydžiai dabar priklausomi nuo Rusijos, praneša naujienų agentūra AFP.
1962 metų vasario 20 dieną, 9.47 val. vienuoliktuoju bandymu astronautas Johnas Glennas raketa „Atlas“ pakilo iš Kanaveralo kyšulio ir per mažiau nei penkias valandas tris kartus apskrido aplink Žemę.
Šis skrydis įvyko praėjus beveik metams po to, ko pirmasis į kosmosą pakilo sovietų kosmonautas Jurijus Gagarinas. Tačiau jis atkūrė pasitikėjimą Amerikos gebėjimu varžytis kosmoso lenktynėse, o J. Glennas per naktį tapo tautos didvyriu.
90-ies sulaukęs J. Glennas nepamiršo savo misijos politinės reikšmės.
„Sovietai tuo metu teigė, kad techniškai jie yra pranašesni, nes jų raketos kilo, o mūsiškės per dažnai sproginėjo paleidimo aikštelėse. Jie teigė pasiekę tašką, kur kaip visuomenė buvo techniškai pranašesni nei mes“, – spaudos konferencijoje penktadienį kalbėjo J. Glennas.
1962 metų gegužės 24 dieną į kosmosą pakilęs antrasis amerikiečių astronautas Scottas Carpenteris teigė, kad pirmieji skrydžiai į orbitą paruošė kelią pirmiesiems amerikiečių žingsniams Mėnulyje po septynerių metų, 1696 metų liepą.
„Šie skrydžiai tautai parodė, kad nors mes savo pažanga ir atsilikome nuo Sovietų Sąjungos, mes sugebėjome juos pralenkti“, – kalbėjo S. Carpenteris.
Abu buvę astronautai išreiškė nerimą, kad NASA nebeturi pilotuojamų skrydžių į kosmosą programos po to, kai praėjusią liepą nurašyti paskutinieji daugkartiniai erdvėlaiviai. Dabar amerikiečiai į Tarptautinę kosminę stotį keliauja rusų „Sojuz“ kosminiais aparatais.
„Šis daugkartinių erdvėlaivių atsisakymas reiškia, kad neturime savos kosmoso transportavimo sistemos, kuri padėtų nusigauti į mūsų kosminę stotį. Taigi dabar turime sudaryti kontraktus su rusais“, – kalbėjo J. Glennas.
1974–1999 metais demokratų senatoriumi buvęs J. Glennas teigė, kad buvusio JAV prezidento George'o W. Busho administracija paaukojo šalies kosmoso ambicijas, sumažindama finansavimą NASA.
„Manau, kad tai labai blogai. Tikiuosi, kad bent kai kurie bandymai atkurti savo kosmoso transportavimo sistemą bus sėkmingi“, – kalbėjo buvęs astronautas.
NASA tikisi, kad privačios bendrovės sukurs sistemas, pakeisiančias daugkartinius erdvėlaivius. Manoma, kad tai užtruks apie penkerius metus.
Viena tokių kompanijų, „Space X“, pirmąjį komercinį kosminį aparatą į Tarptautinę kosminę stotį planuoja paliesti kovo 20 dieną.
Kinijai planuojant pilotuojamus skrydžius į Mėnulį, S. Carpenteris teigia esąs susirūpinęs, kad amerikiečiai „prarado ryžtą“.
„Kai Johnas ir aš pradėjome dirbti šiai šaliai NASA, JAV visame pasaulyje buvo gerbiama kaip galinti padaryti šalis, o vėl įvairiausių priežasčių tapome negalinčia padaryti šalimi. Aš dėl to apgailestauju“, – teigė S. Carpenteris.
Paklaustas, ar skrisdamas į kosmosą bijojo, J. Glennas sakė: „Be abejonės, mes supratome, kad tai nėra pats saugiausias reikalas.“ Tačiau jis teigė nustūmęs baimes į šalį, kad įvykdytų misiją.
„Tai svarbu mūsų šaliai. Tai buvo svarbu dėl Šaltojo karo, tai buvo naujas žingsnis į priekį, ir mes didžiavomės, galėdami ten atstovauti savo šaliai. Visa buvo padaryta kaip įmanoma saugiau, o su nedidele likusia rizika mes susitaikėme“, – kalbėjo buvęs astronautas.
