Tokie telefonai „išmoktų“ savo naudotojų įpročius ir galėtų atlikti užduočių net ir būdami atjungti nuo interneto. Teigiama, kad iš pradžių tokią technologiją naudos tik itin brangūs telefonai, kaip naujieji modeliai, kuriuos Kinijos kompanija „Huawei“ pirmadienį pristatė Barselonoje vykstančio mobiliųjų technologijų kongreso metu.
Tačiau tokia technologija sparčiai įsitvirtina. Bendrovė „Deloitte“ prognozuoja, kad šiais metais dirbtinio intelekto pagrindu sukurtų funkcijų turės daugiau nei 300 mln. išmaniųjų telefonų.
„Tai yra viena pagrindinių sričių, į kurias investuojame. Po išmaniųjų telefonų turėsime „supertelefonus“ dirbtinio intelekto dėka“, – sakė bendrovės „Huawei“ rinkodaros vadovas Prancūzijoje Vincentas Vantilcke.
Pietų Korėjos bendrovė LG ir suomių „Nokia“ Barselonoje pranešė, kad savo naujausiuose įrenginiuose ims naudoti „Google“ sukurtą balso asistentą, kuris, naudodamasis dirbtinio intelekto technologija, galės atsakyti į u-duodamus klausimus.
„Kiekviena stambi kompanija šiame sektoriuje investuoja į su tuo susijusius mokslinius tyrimus ir plėtrą“, – sakė bendrovės „Gartner“ analitikė Annette Zimmermann.
Šiuo metu dauguma išmaniųjų telefonų naudoja programas, kurios naudoja išorinėse tarnybinėse stotyse esančius duomenis (debesis). Tačiau sukurti itin spartūs procesoriai leis išmaniesiems telefonams naudoti jau pačiame įrenginyje esančius duomenis. tai veiks panašiai, kaip žmogaus smegenys suvokia žodžius ir atpažįsta vaizdus.
„Tu išmokai kompiuterį analizuoti specifinius duomenis, juos suprasti ir veikti jais remiantis“, – paaiškino A. Zimmermann.
„Nauja revoliucija“
Ateityje „išmanieji telefonai beveik darys sprendimus už jus. Kai kur nors eisite, telefonas žinos, kur jūs norite eiti“ remdamasis jūsų kasdieniais įpročiais, sako „BMI Research“ analitikas Dexteris Thillienas.
Kalifornijoje įsikūręs startuolis „Neura“ jau yra sukūręs dirbtinio intelekto sistemą, kuri fiksuoja išmaniojo telefono naudotojo kasdienį elgesį. Programa naudoja GPS sekiklio duomenis, fiksuoja, kokiu greičiau eina žmogus ir kitus elementus specialiais algoritmais.
Vėliau programa padaro savo išvadas apie vartotojo praeities ir dabartinius veiksmus ir prognozuoja, kas bus toliau.
„Neura“ teigia, kad jos technologiją galima naudoti siekiant padaryti išmanesnėmis sveikatos apsaugos sistemos paslaugas, diegti automobiliuose ir namuose.
Ši nauja technologija leis išmaniajam telefonui suprasit, ar jo savininkas „bėga į autobusą ar tiesiog bėgioja“, sakė „Neura“ vadovas Giladas Mieri (Giladas Mjeris). Jo teigimu, telefonas taip galėtų tinkamu metu priminti savininkui, kad reikia išgerti vaistų.
Kur pelnas?
Šiuo metu tokia technologija tik kuriama. „Iš kur atkeliaus pelnas? Tai išlieka dideliu klausimu“, – sakė A. Zimmermann. Pasak D. Thillienas, technologijų kompanijos planuoja dirbtinio intelekto pagrindu sukurtus produktus naudoti ir autonominiuose automobiliuose.
Tiesa, jau dabar kyla nuogąstavimų dėl privatumo, ir tai gali stabdyti šios technologijos plėtrą. Ateinančiais metais Europos Sąjungoje įsigalioja naujas duomenų apsaugos teisės aktas, kuriame numatytos „labai griežtos“ taisyklės, neleidžiančios algoritmams patiems priimti sprendimų, sakė D. Thillienas.
