Pietryčių Australijoje rastos priešistorinio banginio fosilijos leidžia teigti, kad banginių protėviai maistą pagaudavo siurbdami purvą.
Kaip rašo „National Geographic“, purvą siurbusio banginio fosilija yra 25–28 mln. metų amžiaus.
Dauguma šiandien plaukiojančių banginių naudojasi į plaukus panašiais filtrais per kuriuos pagauna grobį, pavyzdžiui, smulkiuosius
vėžiagyvius. Taip minta kuprotieji banginiai, audinės bei didžiausi kada nors gyvenę žemėje gyvūnai – mėlynieji banginiai.
Tačiau archeologai pastebėjo, kad vos 3 metrų ilgio senovės banginis turėjo ne tik žandikaulio ir kaukolės struktūrą, kurią paveldėjo šiandieniniai banginiai, tačiau ir mažus dantukus. Archeologų komanda, kuriai vadovavo Erichas Fitzgeraldas iš Viktorijos universiteto Melburne (Australija), spėja, kad dantukais buvo sukramtoma ne tokios ir mažos žuvys.
Be to, dantų, liežuvio bei snukio raumenų pagalba buvo įmanoma siurbti ir filtruoti dumblą.