Jūsų katinas nutaisė patį juokingiausią snukelį gyvenime, tačiau jį nufotografavę negalite nuotrauka pasidalinti su draugais. Vakarėlyje susipažinote su žavia mergina, bet nespėjote paprašyti jos telefono numerio, todėl negalite su ja susisiekti. Lietuvos krepšinio rinktinė laimėjo lemiamas rungtynes, bet jas žiūrėjote vienas namie ir savo džiaugsmą aplinkiniams galite išreikšti tik rėkdamas pro balkono langą.
Tokios ir panašios problemos vos prieš dešimtmetį kamavo beveik kiekvieną šiandien 1,25 mlrd. narių skaičiuojančio socialinio tinklo „Facebook“ vartotoją.
Antradienį sukanka lygiai 10 metų nuo tada, kai Markas Zuckerbergas su kelias draugais savo bendrabučio kambaryje sukūrė pirmąją šio socialinio tinklo versiją. Per tą laiką „Facebook“ užkariavo interneto pasaulį – panašiu pasiekimu pasigirti galėtų nebent ketvirtame amžiuje iki mūsų eros gyvenęs karvedys Aleksandras Makedonietis, būdamas trisdešimties valdęs beveik visą tuo metu žinomą pasaulį.
Galbūt M. Zuckerbergas (29 m.) įkvėpimo sėmėsi iš jo?
Svajonių neišpildė
Lietuviams „Facebook“ atsivėrė 2006 m., kai prie jo prisijungti buvo leista ne tik JAV universitetų ir aukštųjų mokyklų studentams, bet visiems norintiems. Tada socialinis tinklas turėjo vos 12 mln. aktyvių vartotojų.
Tačiau lietuviai nepuolė iškart jame registruotis: populiariausiu socialiniu tinklu dar kurį laiką išliko One.lt. Vis dėlto jau 2012-ųjų pradžioje „Facebook“ vartotojų iš Lietuvos skaičius perkopė 1 mln.
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytojas Džiugas Paršonis sutiko, kad „Facebook“ pakeitė žmonių bendravimo būdą, tačiau jis taip pat pažymėjo, kad šis socialinis tinklas netapo interneto aušroje puoselėtų svajonių išsipildymu.
Pavyzdžiui, pasaulinio tinklo išradėju vadinamas britas Timas Bernersas Lee daugiau nei prieš 20 metų kalbėjo apie tai, kad internetas ilgainiui taps visas žmonijos žinias sujungiančiu tinklu.
„Iš dalies taip ir įvyko, tačiau šiandien kur kas daugiau dėmesio skiriama žmonių sujungimui“, – sakė pašnekovas.
Svarstydamas, koks galėtų būti kitas interneto plėtros etapas, Dž. Paršonis dabar daugelio linksniuojamo „daiktų interneto“ nesureikšmino. Jo manymu, tai jau pakankamai sena idėja, tačiau kol kas ji niekaip neįsitvirtina, be to, vis dar kyla nemažai klausimų, kiek šis dalykas yra naudingas vartotojams.
„Manau, kad aktyvesnis dalyvavimas demokratijoje yra realesnis interneto ateities variantas“, – prognozavo technologijų ekspertas. Dž. Paršonio teigimu, kalba eitų nebūtinai apie elektroninį balsavimą rinkimuose, bet apskritai apie didesnį pilietiškumą, kai žmonės socialiniuose tinkluose ne tik dalinasi nuotraukomis, bet ir aktyviai diskutuoja valstybei svarbiais klausimais.
Jis taip pat užsiminė, kad ateityje internete greičiausiai galėsime lengviau gauti įvairias paslaugas. Ypač, jei jos būtų giliau integruotos su jau dabar veikiančiais socialiniais tinklais.
Mėgsta nepagrįstai nuvertinti
Socialinių tinklų rinkodara užsiimančios įmonės „Socialus marketingas“ vadovas Arijus Žakas jubiliejų švenčiančiam „Facebook“ palinkėjo išlikti tokiu pat patogiu ir paprastu vartotojams, bet kebliu ir problemišku jį naudojantiems profesionaliai.
Jis pastebėjo, jog „Facebook“ jau ne vienerius metus savo vartotojams yra patogiausias virtualus laikraštis, kuriame jie randa visas jiems aktualiausias žinias.
„Ir nors jame komunikuojančiam verslui nuolat iškyla sunkumų ir sudėtingų situacijų, dėl to jis ir savotiškai įdomus, nes reikia įdomių sprendimų, o savų sąlygų diktuoti neišeina“, – kalbėjo socialinių tinklų žinovas.
A. Žakas taip pat skeptiškai vertina kalbas, kad „Facebook“ greitai ateis pabaiga, nes jį palieka vis daugiau jaunesnio amžiaus vartotojų.
Jis pasiūlė pažiūrėti į įmonės akcijų kainą – ji po praeitą savaitę paskelbtų rodiklių iškart pakilo daugiau nei 6 proc.
Sausio 29 dieną paskelbti paskutinio praeitų metų ketvirčio duomenys nustebino daugelį investuotojų. Tikėtasi, kad įmonės pajamos sieks maždaug 2,4 mlrd. JAV dolerių (6,14 mlrd. litų), tačiau išties jos pasiekė 2,6 mlrd. dolerių (6,65 mlrd. litų) – 63 proc. daugiau nei tuo pačiu metu metais anksčiau.
Negana to, daugiau nei pusė šių pajamų atėjo iš reklamos mobiliuose įrenginiuose, kuri laikoma ateities pajamų šaltiniu visiems socialiniams tinklams.
Pakeitė žaidimo taisykles
Socialiniai tinklai, o labiausiai „Facebook“, turbūt daugiausiai įtakos turėjo žiniasklaidos industrijai.
Ryšių su visuomene specialistas, agentūros „Nova Media“ vadovas Arijus Katauskas skaičiavo, kad šiandien ši niša užima apie 15 proc. visos ryšių su visuomene komunikacijos.
Jo manymu, tai nėra labai daug, juolab kad likusi dalis ir toliau tenka tradiciniams kanalams.
A. Katauskas taip pat pastebėjo, jog socialinių tinklų svarbą suprato ir žiniasklaida, kuri juos irgi išnaudoja pakankamai efektyviai.
Didžiausios problemos, su kuriomis, ryšių su visuomene specialisto manymu, susiduria socialinių tinklų naudotojai yra privatumas ir greitis.
„Dabar reaguoti reikia labai greitai, ypač krizinėse situacijose. Tai kartu leidžia savo auditoriją pasiekti kur kas greičiau ir operatyviau“, – dėstė pašnekovas.
Prisimindamas 2004 m. A. Katauskas sakė, kad jau tada buvo tam tikrų socialinių tinklų naudojimo ryšiams su visuomene užuomazgų, tačiau jis tikrai negalėjo įsivaizduoti, jog taip greitai išsivysčius technologijoms, šiandien jie užims tokią svarbią vietą mūsų gyvenimuose.
„Buvo, pavyzdžiui, interneto forumai, kuriuose galima buvo pasiekti auditoriją, tačiau jie tikrai neprilygo socialiniams tinklams, kaip „Facebook“, – pasakojo „Nova Media“ vadovas.
Pagrindinį socialinių tinklų skirtumą jis įvardino taip: „Prieš dešimt metų išeidamas iš biuro ir išjungdamas kompiuterį turėjai tik mobilų telefoną, ir tą tik skambučiams ir žinutėms, todėl darbą galėdavai palikti iki kito ryto. Šiandien to padaryti negali, nes prisijungti prie „Facebook“ gali bet kur ir bet kada“.
Edgaras Savickas
