Rugsėjo 13 d. (penktadienį) prie Žemės priartės 230 km skersmens asteroidas 324 Bamberga, informuoja „Universetoday.com“. Arčiau Žemės neprisiartina joks kitas tokio ir didesnio kalibro asteroidas.
Asteroidą daugiau kaip prieš šimtą metų (1892 m. vasario 25 d.) atrado Johanas Palisa (Johann Palisa). Prie Žemės asteroidas priartėja kas 22-ejus metus. +8,1 ryškio asteroidas pro žiūronus ir teleskopus bus matomas Žuvų žvaigždyne, o arčiausiai Žemės (per 0,81 astronominio vieneto, t.y., daugiau kaip už 100 mln. km) atsidurs artimiausio penktadienio vakarą, 19:00 Lietuvos laiku. Tai yra vienas iš geriausiai pro žiūronus įžiūrimų ir asteroidų, o tokių yra labai reta.
Saulę 324 Bamberga apskrieja per 4,395 metų, o opozicijoje, kuri beveik sutampa su asteroido orbitos periheliu, šis dangaus kūnas atsiduria kas 22 metus. Šiemet perihelyje asteroidas atsidurs praėjus vos 45 dienomis po opozicijos, kuri įvyks spalio 27 d.
324 Bamberga ir Žemės orbitų rezonansas yra beveik penki Žemės ratai aplink Saulę per vieną asteroido apsisukimą aplink Saulę. Kas 22 metus atsiveriantis „langas“ į didžiulį asteroidą per artimiausius priartėjimus bus mažiau patogus stebėjimams. Paskutinį kartą prie Žemės patogiu stebėjimui atstumu šis Saulės sistemos luistas buvo prisiartinęs 1991 m. rugsėjo 15 d. Tąsyk jo ryškis buvo gerokai mažesnis (apie +10). Tokio ryškio asteroidas neviršys iki 2035 m. rugsėjo.
Stebint asteroidus reikia didžiulės kantrybės ir įgūdžių susirasti ir įžiūrėti žvaigždėtame fone lėtai judantį objektą. 324 Bamberga rugsėjį praleis vakariau Žuvų žvaigždyno apyrankės ir kas savaitę dangaus skliautu pasislinks po porą laipsnių arba po 17' kasdien. Spalio pradžioje dangaus kūnas pereis į Pegaso žvaigždyną.
Tiesa, asteroidas juda pernelyg lėtai, kad jo judėjimą būtų galima suvokti stebint asteroidą pro žiūronus at teleskopą. Kad jis juda, galima suprasti iš kaimyninių žvaigždžių pozicijų pokyčio. Entuziastams asteroido dairytis derėtų pradėti jau artimiausiomis naktimis, jei jos bus giedros, nes kitą savaitę netoli Žuvų žvaigždyno viešės pilnatis ir įžvelgti asteroidą bus labai sunku.
324 Bamberga yra unikalus šviesiausias C kategorijos asteroidas, koks tik yra matomas iš Žemės. Antras pagal matomumą yra asteroidas 10 Hygiea, kuris opozicijoje švyti visu ryškio vienetu blausiau.
Įstabu ir tai, kad XIX a. astronomas J. Palisa sugebėjo 324 Bamberga pirmą kartą įžiūrėti tada, kai dangaus kūnas tebuvo vos +12 ryškio. J. Palisa buvo vienas iškiliausių asteroidų medžiotojų astronomijos istorijoje. Jis nuo 1874 iki 1923 m. atrado 121 asteroidą. Asteroidus J. Palisa atradinėjo 6 colių refraktoriumi Polos observatorijoje (Austrija, dabar – Kroatijos miestelis Pula), o vėliau – 27 colių refraktoriumi Vienoje.
Pavadinimas asteroidui suteiktas Bavarijos (Vokietija) miesto Bambergo garbei. Jame 1896 m. vyko astronomų sąskrydis.
1987 m. gruodžio 8 d. įvykusi 324 Bamberga okultacija su viena žvaigžde leido astronomams įvertinti apytikslį jo dydį.
Dar viena įdomybė – rugsėjis yra tas metų mėnuo, per kurį yra atrasta daugiausiai asteroidų. 344 iš 1 940 pirmųjų užregistruotų asteroidų buvo atrasti rugsėjo mėnesį. Tai yra dukart daugiau nei asteroidų atrandama vidutiniškai per mėnesį. Tiesa, J. Palisa 324 Bamberga atrado ne rugsėjį, o, kaip jau minėjome, vasarį.
