Pastebima, kad egzistuojančios problemos susilaukia pakankamai visuomenės dėmesio tik tada, kai atsitinka kažkas nepataisoma, o realiausiai klimato kaitos padarinius vertina tų šalių gyventojai, kurie išgyvena ekstremalius gamtos reiškinius.
Lietuvoje gyvenantys žmonės klimato kaitą dažnai linkę vertinti taip pat skeptiškai ir tam, kad pagrįstų savo susikurtus mitus apie šį reiškinį, jie randa klimatologams šypseną keliančių argumentų. Apie dažniausiai žmonių lūpose skambančius klaidingus teiginius kalbėjome su Lietuvos hidrometeorologijos Klimatologijos skyriaus vedėja dr. Audrone Galvonaite.
„Kalbame apie klimato atšilimą, bet už lango – šalta“
Žmonės dažnai painioja du dalykus – klimatą ir orus. Dažnai girdžiu priekaištus: „Ką čia kalbate apie klimato atšilimą, jeigu yra šalta?“ Žinoma, jei kalbame apie praėjusį šaltą vasarį, tai – oras. O klimatas yra ilgalaikis procesas, kurio žmogus per savo gyvenimą neturėtų pastebėti.
Klimatas kito per šimtmečius, milijonus metų, virš Lietuvos turėjome ir šiltas jūras, ir ledynus. Bet tai nebuvo tai, kas vyksta dabar: praktiškai nebereikia ir vieno žmogaus gyvenimo – plika akimi matome akivaizdžius klimato pokyčius.
Tai rodo labai aukšta vidutinė metinė temperatūra, kuri nebūdinga tiek Lietuvai, tiek visam pasauliui, intensyvėjančios anomalijos ir meteorologiniai reiškiniai, nenormalios metų laikų kaitos ir t.t. O su klimatu susiję daug įvairių kitų procesų, todėl visame pasaulyje mušama pavojaus varpais.
„Arkties vandenynas toli nuo mūsų, todėl nėra ko baimintis“
Arktyje fiksuojamas nustatytas mažiausias iki šiol registruotas ledo išplitimas ir prognozuojama, kad jau šio šimtmečio viduryje jūrų ledas Arktyje taps epizodiniu, t. y. sezoniniu – vasarą jis gali visiškai ištirpti, o žiemą susidarys. Su tuo susiję ir mūsų orams turintys įtakos Arktyje gimstantys cirkuliaciniai procesai, ir ekologinės sistemos, ir daugelis kitų dalykų.
Nereikia pamiršti, kad intensyvus oro temperatūros augimas Arkties regione taip pat paspartino galingų klodų - amžinojo įšalo - tirpimą, kuris pamažu ima kelti grėsmę žmonių veiklai už poliarinio rato.
Dėl nestabilaus paviršiaus gali atsirasti įgriuvos, sutrūkinėti dujotiekio ir naftotiekio vamzdynai ir pan. Be to, tirpstant įšalui, lede tarsi kempinėje, atsivėrė ertmės, iš kurių į atmosferą išsiveržia metanas, anksčiau buvęs ledo įkalintas dirvožemyje. Taip vienas procesas iššaukė kitą ir dar labiau pagreitino klimato kaitą, įrodydamas, kad esame visi glaudžiai susiję.
„Dėl tirpstančio Arkties vandenyno ledo kyla Baltijos jūros lygis“
Arkties vandenyno ledo tirpsmo negalima sieti su vandenyno lygio kilimu – tokias sąsajas dažnai atranda žmonės, nežinantys fizikos dėsnių.
Iš tiesų Arkties vandenyno ledas yra vandenyje ir jis savo svoriu yra išstūmęs vandenį. Todėl tirpdamas, jis keičia tik vandens sudėtį: tai – gėlo vandens prietaka į sūrias jūras ir vandenynus. O pasikeitus vandens sudėčiai, keičiasi augmenija, gyvūnija, kitaip persiskirsto srovės ir pan.
Tuo tarpu jūrų ir vandenynų vandens lygio kilimas priklauso nuo sausumose tirpstančio ledo, tokio kaip Grendlandijos, Islandijos Antarktidos, kalnų ledynai ir pan.
„Ir gerai, kad klimatas šyla – pagaliau Lietuvoje nuolat turėsime gerus orus“
O su jais – ir ligas, ir virusus, ir įvairias kitas problemas. Pavyzdžiui, intensyvesnes karščio bangas, kurios Lietuvoje jau prasidėjo nuo 1994 m., o pasaulyje – nuo 1989 m. Tai reiškinys, kai oro temperatūra dieną laikosi virš 30°C keletą dienų iš eilės.
Mes, vidutinių platumų gyventojai, dar nesame įpratę prie tokio oro ir esant aukštai temperatūrai nemokame pasirūpinti savo saugumu.
Ką tūlas lietuvis daro, kai šviečia saulė ir temperatūra aukšta?
Vietoj to, kad eitų pamiegoti, jis ravi daržą, guli pliaže prie vandens telkinio ir visaip kitaip save alina negerdamas vandens, nedengdamas galvos ir pamiršdamas akinius nuo saulės. Tokio elgesio pasekmės – karščio smūgis, odos vėžys arba dehidracinė koma.
„Žmonės tikrai nekalti dėl klimato kaitos“
Žinoma, kad mes nelinkę prisiimti kaltės dėl klimato kaitos ir dažnai girdime, kad žmogus per mažas, kad jis ką nors nulemtų. Bet tiesa tokia, kad iš tikrųjų mes esame kalti. Tai rodo klimato stebėjimų duomenys: daug greičiau šyla Šiaurės pusrutulis, kuriame gyvena daugiausia žmonių, ir mažiau šyla Pietinis pusrutulis, kur yra mažiau gyventų.
Tad turime keisti savo mąstymo būdą, gyvenseną ir mažinti beprotišką vartojimą. Nes kuo daugiau vartojame, tuo mums daugiau reikia energijos, vadinasi, iškastinio kuro, iš kurio pasigaminame tą energiją.
Turime galvoti, kodėl taip sparčiai kertame miškus ir naikiname gamtą, kodėl keičiame Žemės paviršių ir teršiame teritorijas.
Žinoma, klimato kaitą lemia ir daugelis kitų veiksnių – astronominiai reiškiniai, Saulė ir panašiai, tačiau dabartinė Žemės šiltėjimo sparta kelia didelį susirūpinimą. Sustabdyti šio proceso nesustabdysime, tačiau neabejotinai galime sumažinti jo tempus.
