„Wikipedia“ gyvuoja todėl, kad jai turinį kuria dešimtys tūkstančių savanorių visame pasaulyje. Ir ne tik jų. Svarbų darbą atlieka ir šimtai „botų“ - autonominių kompiuterinių programų, kurios atlieka gyvybiškai svarbias tinklalapio funkcijas, rašo BBC.
Kai „Wikipedia“ skaitytojas iš Pietų Karolinos pasiūlė prisidėti prie tinklalapio kūrimo, o vėliau ėmė piktybiškai naikinti „Wikipedia“ duomenų bazėje esančią informaciją, praėjus vos kelioms sekundėms nuo vandalizmo akto pradžios sučiupo ne žmogus, o dirbtinio intelekto programa, trumpai pavadinta „botu“ – sutrumpinimas žodžiui robotas.
„Botas“ „ClueBot NG“, yra programa, skirta nustatyti vandalizmo aktus ir juos aptinka iškart po to, kai tik jie įvyksta.
„ClueBot NG“ – viena iš kelių šimtų dirbtinio intelekto programų, veikiančių bet kuriuo paros metu.
Vien anglų kalba šį mėnesį į „Wikipedia“ buvo įkelta 4 mln. naujų straipsnių, o juos sudaro 2,5 mlrd. žodžių, kurie užima maždaug 1 mln. A4 formato lapų.
Prie „Wikipedia“ darbo prisideda galybė gyvų redaktorių įvairiose pasaulio šalyse – 77 tūkst. iš jų patalpina bent 5 naujus straipsnius per mėnesį.
Be „botų“ neišsiverstų
„Wikipedia“ projektas tapo toks didelis, o jo priežiūra reikalauja tiek darbo jėgos, kad vien žmonių jam palaikyti neužtektų.
Tam čia ir atsiranda dirbtinio intelekto kompiuterinės programos.
„Mes su draugais juokaujame, kad vieną dieną visi „Wikipedia“ „botai“ turėtų pradėti streikuoti, kad visi pamatytų, kiek jie padaro darbo“, – BBC sakė Chrisas Grantas, Australijoje gyvenantis 19 metų studentas, kuris prižiūri dirbtinio intelekto programų darbą.
„Botai“ atlieka daug pasikartojančio ir nuobodaus, tačiau gyvybiškai svarbaus darbo, susijusio su administravimu ir redagavimu.
Jie saugo tinklalapį nuo vandalų, daro įrašus ir atlieka dar daug kito nematomo darbo, dėl kurio enciklopedija veikia sklandžiai.
„Botai“ veikia beveik nuo pat „Wikipedia“ sukūrimo. 2001 m. sukurta svetainė, o jau kitais metais kompiuterinių programų pagalba iš duomenų lentelių svetainėje buvo sukurta 30 tūkst. straipsnių. Visi jie – šabloniški, sausi ir taip ,lyg ir būtų parašyti roboto.
Tačiau kai jie buvo sukurti, žmonės sausus faktus ėmė papildyti istorinėmis detalėmis ir svarbia informacija apie lankytinas vietas ir dar labiau papildė turinį.
Bijo Terminatoriaus likimo
Dabar „Wikipedios“ administratoriai yra pasidalinę į skirtingas stovyklas dėl šių kompiuterinių programų – vieni sako, kad dirbtinio intelekto programos sukurtas šablonas yra beveik nereikšmingas, o kiti – kad jis pateikia esminius svarbiausius faktus.
Kiti administratoriai baiminasi, kad piktybiškas „botas“ vieną dieną gali turėti katastrofiškų padarinių visam tinklalapiui ir jį sunaikinti. Prisiminkite filmus apie Terminatorių.
Tačiau, pasak Šiaurės Karolinoje gyvenančio Brado Jorscho, kuris stebi kompiuterinių programų darbą, tokie įtarimai yra nepagrįsti.
Pasak jo, dirbtinio intelekto kompiuterinių programų veikimo principas nėra toks pats kaip automobilio, kuris sugedęs gali atsitrenkti į medį ir sudužti – kompiuterinės programos paprasčiausiai išsijungs.
Be to, kol „Wikipedia“ atidžiai seka kiekvieną pakeitimą programoje, klaidas galima ištaisyti beveik iškart po to,kai jos įvyksta.
