Pažangiais laikomus akmens amžiaus įrankius galbūt išrado Eurazijoje gyvenę senoviniai žmonės, nors ilgą laiką manyta, kad ta technologija buvo atnešta iš Afrikos, sakoma ketvirtadienį paskelbtoje studijoje.
Straipsnyje, paskelbtame žurnale „Science“, pateikiama įrodymų, jog akmeninių įrankių gamybos technologija buvo patobulinta Armėnijoje prieš maždaug 325 tūkst. metų. Šis teiginys prieštarauja daugelio archeologų palaikomai teorijai, kad tokia technologija buvo išrasta Afrikoje ir vėliau išplito Eurazijoje kartu su migruojančiomis žmonių bendruomenėmis.
Ekspertai ištyrė šimtus akmeninių dirbinių, rastų Nor Gegio archeologinėje vietovėje Armėnijoje.
„Tūkstančiai akmeninių dirbinių, rasti išlikę toje unikalioje vietoje, suteikia iš esmės naujų įžvalgų, kaip vystėsi akmens amžiaus įrankiai, vykstant didžiuliams žmonių elgsenos ir biologijos pokyčiams“, – savo pranešime nurodė Londono universiteto Karališkosios Holloway (Holovėjaus) geografijos katedros mokslininkas Simonas Blockley (Saimonas Bloklis).
Tyrėjai sutelkė dėmesį į vadinamąjį Levalua akmeninių įrankių gamybos metodą, pagal kurį kaip medžioklei tinkami aštrūs įrankiai naudojamos skeltės, atskeltos nuo iš anksto apdorotų titnago skaldytinių.
Tokia technologija buvo pažangesnė, lyginant su primityvesniu akmeninių kirtiklių gamybos metodu.
„Kadangi sugebėjome tiksliai datuoti vietovę Armėnijoje, dabar turime pirmųjų aiškių įrodymų, kad šis reikšmingas žingsnis žmogaus išradimų (istorijoje) įvyko nepriklausomai skirtingose bendruomenėse“, – pridūrė S.Blockley.
Kartu su bendradarbe Alison MacLeod (Alison Makleod) ir tarptautine JAV ir Europos mokslininkų komanda, S.Blockley išanalizavo vulkaninę medžiagą archeologinėje vietovėje, esančioje Nor Gegio kaime Kotaiko provincijoje vidurio Armėnijoje.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
