Kas juo galėtų tapti, kalbiname šios srities grandus – bendrovės „Biotechpharma“ vadovą prof. Vladą Algirdą Bumelį ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorių Kęstutį Šetkų.
Pasak MITA vadovo, lietuviai iš inovatyvių įmonių generuoja daug idėjų, rengia projektus, testuoja technologijas, kuria produktų prototipus, analizuoja rinką ir klientus. Todėl kiekvienais metais MITA pasiekia išties nemažai įdomių ir versle plačiai pritaikomų technologinių sprendimų, tad ir dar nesibaigiantys 2016 metai nėra išimtis.
To puikus pavyzdys – įmonės „Ars Lab“ bendradarbiaujant su KTU mokslininkais sukurta išmani nosis „Foodsniffer“, kuri leidžia nustatyti mėsos ir žuvies šviežumą. Prieš keletą metų sukurtas prietaisas sudomino vieną didžiųjų Lietuvos prekybos centrų ir, pasirašius kontraktą, buvo sėkmingai įdiegtas ne tik užsienio, bet ir Lietuvos rinkoje.
Tačiau yra ir tokių produktų, kurie yra itin perspektyvūs ir turėsiantys didelį potencialą ateityje, tačiau verslo įmonėms menkai žinomi produktai. Vienas tokių – išmanus alkotesteris su personalo kontrolės valdymo sistema, integruojantis įvairius sprendimus (veido atpažinimą, IT ir elektronikos technologijas), kurį sukūrė įmonė „Inovatyvių procesų sprendimai“.
„Šis vienerius metus gyvuojantis startuolis aktyviai užsiima ir rinkodaros veikla. Siekiama, kad siūlomas produktas sudomintų įvairius klientus: tiek verslą, pavyzdžiui, statybų bendroves, tiek įvairias viešojo sektoriaus institucijas, kurios galėtų įsidiegti šį sprendimą darbovietėse“, – sako K. Šetkus.
Vieni iš perspektyviausių ir pripažintų užsienyje lietuvių mokslininkų išradimų šią dieną – Virginijaus Šikšnio išradimas biotechnologijų srityje, kurio vadovaujama komanda atrado genomo redagavimo įrankį „CRISPR/Cas9“ ir pretenduoja į Lietuvą atvežti Nobelio premiją. Atrasta technologija leidžia žymiai paprasčiau ir greičiau nei iki šiol redaguoti praktiškai visų gyvų organizmų DNR.
Lietuvos lazerių bendrovė „Altechna R&D“ gali pasigirti savo sukurta unikalia technologija, kuri gali būti taikoma išmaniesiems įrenginiams, telefonų ekranų stiklams pjaustyti. Manoma, kad lietuvių sukurtas sprendimas yra vienas iš 3-4 geriausių visame pasaulyje.
Vis dažniau dėmesio užsienyje susilaukia lietuviški technologiniai startuoliai. Vieni iš tokių – kosminių technologijų startuolis „Nanoavionics“, kuris JAV Jutos valstijoje surengtoje parodoje „SmallSat 2016“ pristatė naują palydovą „LithuanicaSAT-2“. Palydovas bus paleistas tarptautinės misijos „QB50“ metu kartu su 50 kitų palydovų pirmąjį 2017 m. ketvirtį.
Kitas unikalus startuolis – išmanius ir ergonomiškus stalus gaminanti bendrovė „Tableair“. Į jų sukurtus išmaniuosius stalus yra įmontuotas ultragarso jutiklis, kuris leidžia pakelti stalą iki norimo aukščio. Bendrovės kuriamas produktas yra sulaukęs tarptautinės žiniasklaidos dėmesio ir buvo aprašomas užsienio portalų: „Wired“, „Slate“ ir „New York Times“.
Didėjant saugumo grėsmei visame pasaulyje, itin perspektyvios tampa inovacijos gynybos pramonės srityje. Lietuviai kuria bepiločius orlaivius, dronus, naujas radijo ryšio technologijas bei stebėjimo sistemas, kurios reikalingos Lietuvos kariuomenei, tačiau gali būti taikomos ir įvairiuose kituose sektoriuose: transporto, žemės ūkio ir kitur. Šių technologijų paklausa yra didelė ne tik Lietuvoje, todėl verslas, kaip teigia MITA vadovas, gali atrasti naują nišą.
„Puslaidininkių lazerių gamintoja bendrovė „Brolis Semiconductors“ jau įkėlė koją į gynybos sektorių. Įmonės gaminamos elektrooptinės sistemos, lazerinėmis technologijomis grįsti taikinių žymėjimo, apšvietimo, matymo, stebėjimo bei kiti prietaisai jau sudomino Didžiosios Britanijos, Švedijos ir Prancūzijos gynybos ir saugumo sektoriaus dalyvius. Įmonės pardavimai kasmet beveik dvigubėja“, – sako K. Šetkus.
Globali rinka reikalauja kokybės
Inovacijos dažniausiai yra gretinamos su pažanga ir kokybe. Pastaroji globalioje rinkoje turi itin didelę reikšmę. Kokybiškos paslaugos ir produktai parodo ne tik lietuviškų įmonių lygį, tačiau ir visos valstybės lygį.
„Siūloma paslauga turi būti itin kokybiška. Jeigu apie kokybę nėra pasiųstos aiškios žinutės, paslaugos pirkėjas greitai susiranda kitą teikėją, kadangi jų globalioje rinkoje yra daug. Jeigu bendrovė teikia globalią paslaugą, kurią vertina globalus užsakovas, tai iš karto parodo aukštą įmonės lygį. Labai svarbu pasakyti, kad tie, kurie užsakė paslaugą, ja yra patenkinti“, – teigia prof. V. A. Bumelis.
Lietuviškos paslaugos, orientuotos į globalią rinką, išsiskiria kokybe ir inovatyvumu, tačiau apie jas mūsų šalyje žino nedaugelis.
„Nesunku sužinoti apie įmonę, kuri gamina dešras, nes dešras valgo visi. Tokios įmonės reklamuojamos kiekvieną dieną, todėl jos yra žinomos. Iš trijų milijonų gal surasime kelis, kurie žino apie technologijų bendroves, lazerių gamybą, kadangi tai yra specializuoti dalykai.
Rinkoje yra svarbiausia surasti savo nišą. Jeigu konkuruojama su gigantais, išgyventi tampa sunkiau. Todėl ir šių „Metų paslauga 2016“ apdovanojimų tikslas – kad visi Lietuvos gyventojai sužinotų, kokių paslaugų įmonių yra, kaip jos dirba ir kokias paslaugas teikia. Svarbu garsinti tas įmones, kurios teikia paslaugas globaliai ir taip padėti joms surasti daugiau rinkų ir stipriau atsistoti ant kojų“, – sako vienas iš konkurso komisijos narių, prof. V. A. Bumelis.
Apdovanojimų „Metų paslauga 2016“ dalyviai rungiasi 12-oje skirtingų kategorijų, kurios atspindi pagrindinius paslaugų sektorius. Apie konkurso sąlygas yra skelbiama tinklalapyje www.metupaslauga.lt.
