Paukščių Tako spiralinę atšakų struktūrą galėjo nulemti du susidūrimai su nykštukine galaktika.
Nauji duomenys leidžia manyti, kad per pastaruosius 2mlrd. metų vykę susidūrimai net su palyginti mažomis galaktikomis turėjo didelės įtakos galaktinės struktūros formavimuisi visatoje, praneša SPACE.com.
Bandydami paaiškinti mūsų galaktikos, Paukščių Tako, formą, pasižyminčią gerai matomomis spiralinėmis atšakomis, prisitvirtinusiomis prie centrinės dalies, mokslininkai paprastai atmesdavo išorinių jėgų įtaką, nors astronomams ir teko kitose galaktikose stebėti formą keičiančių susiliejimų.
Atlikdami naują tyrimą mokslininkai dėmesį sutelkė ir netoliese esančią Šaulio nykštukinę galaktiką, kurios didžiąją dalį sunaikino gravitacinė Paukščių Tako trauka. Iš jos likučių aplink mūsų galaktiką susidarė labai didelis, bet blyškus žvaigždžių srautas. Manoma, kad ši nykštukinė galaktika kažkada galėjo būti daug didesnė, galbūt 100 kartų masyvesnė.
„Šaulio galaktika, kol jos nepradėjo ardyti gravitacinės bangos, buvo viena didžiausių Paukščių Tako nykštukinių palydovių. Tačiau tokio masto objektai daugelio galaktikų formavimosi teoretikų akyse vis dar yra gana smulkios detalės. Visą laiką manyta, kad Paukščių Takas per pastaruosius kelis milijardus metų evoliucionavo beveik be trikdžių, kalbant apie jo struktūrą ir išvaizdą“, – teigia tyrimo autorius Chrisas Purcellas, Pitsburgo universiteto astrofizikas.
Tačiau atlikęs kompiuterinį modeliavimą Ch. Purcellas su kolegomis nustatė, kad šios nykštukinės galaktikos susidūrimas su Paukščių Taku galėjo turėti dramatiškų pasekmių. Tai galėjo paskatinti mūsų galaktikos spiralinių atšakų formavimąsi, sukelti žybsnius, matomus atokiausiame diske, įtakoti jos centrinės skersės augimą.
Mokslininkų modeliai taip pat sukūrė į žiedus panašias struktūras, supančias Paukščių Taką, panašias į tas, kurios iš tiesų stebimos galaktikoje, pavyzdžiui, Vienaragio žiedą.
Astronomams teko stebėti, kaip galaktikos susilieja su mažesne palydove (vadinamuosius smulkius susiliejimus) ir procesus, kai susilieja vienodos masės galaktikos (stambieji susiliejimai). Smulkieji susiliejimai, tokie kaip Paukščių Tako ir Šaulio galaktikos susidūrimas, manoma, yra daug dažnesni nei stambieji.
Savo atradimus mokslininkai skelbia žurnale „Nature“.
