Mūsų galaktika juda savo artimiausios kaimynės Andromedos link, o po keturių milijardų metų galaktikos susidurs, teigia NASA.
Astronomai jau seniai kėlė teorijas, kad šių galaktinių titanų susidūrimas įvyks, tačiau iki šiol nežinota, koks stiprus jis bus ar kada įvyks, o prognozės svyravo nuo 3 iki 6 mlrd. metų.
Tačiau po daugybės „nepaprastai tikslių stebėjimų“ NASA „Hubble“ kosminiu teleskopu metų, per kuriuos jis sekė Andromedos galaktikos judėjimą, „nebeliko jokių abejonių, kad jai lemta susidurti ir susilieti su Paukščių Taku“, pranešime spaudai teigia NASA.
„Kol susidūrimas įvyks, praeis 4 mlrd. metų“, – teigia JAV kosmoso agentūra.
Po pirmojo susidūrimo praeis dar 2 mlrd. metų, kol „galaktikos galutinai susilies ir sudarys vieną elipsinę galaktiką, panašią į stebimas lokalinėje galaktikoje“, pridūrė NASA.
Abejose galaktikose esančios žvaigždės yra toli viena nuo kitos, taigi mažai tikėtina, kad jos susidurtų, bet jos greičiausiai „bus nusviestos į kitokias orbitas aplink naują galaktikos centrą“.
Mokslininkai jau seniai žinojo, kad Andromeda, taip pat vadinama M31, juda Paukščių Tako link 402 tūkst. kilometrų per valandą greičiu. Keliaujant taip greitai, iš Žemės pasiekti Mėnulį būtų galima per valandą.
Tačiau susidūrimo pobūdis priklauso nuo galaktikos šoninio judėjimo danguje, o ši trajektorija daugiau kaip 100 metų buvo paslaptimi – iki naujausių „Hubble“ duomenų analizės paskelbimo.
„Tai pasiekta 5–7 metų periodais pakartotinai stebint pasirinkus galaktikos regionus“, – teigė Jay Andersonas iš Kosminių teleskopų mokslo instituto Baltimorėje, JAV.
Andromedą, „mažą debesį“, pirmasis 964 metais pastebėjo persų astronomas Abd-al-Rahmanas Al Sufi.
„Pagal blogiausio scenarijaus simuliaciją, M31 į Paukščių Taką įsirėžia kaktomuša, o visos žvaigždės išblaškomos po skirtingas orbitas“, – teigė Gurtina Besla iš Kolumbijos universiteto Niujorke.
„Abiejų galaktikų žvaigždžių populiacijos susigrūda, Paukščių Takas praranda suploto blyno formą, kai dauguma žvaigždžių skrieja beveik apskritimo formos orbitomis. Galaktikų branduoliai susilieja, žvaigždės įsitvirtina atsitiktinėse orbitose ir suformuoja elipsės formos galaktiką“, – pridūrė G. Besla.
